Šioje byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) akcentavo, kad Panevėžyje gyvenanti Rusijos pilietė vieno teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2021 m. yra vykusi į KGB Novgorode (Rusijoje). Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra vykusi ir į Kremlių.

„Šios pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su Rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio Rusijos valstybinėmis institucijomis“, – teigia VSD.

Be to, moteris kasmet bent keletą kartų vyksta į Rusiją per Baltarusiją.

Pasak VSD, teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė, kad 2022 m. ir 2023 m. nesilankė Rusijoje ar Baltarusijoje. Taip pat pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Migracijos departamento pakartotinės apklausos metu nurodė, kad Rusijoje neturi jokių giminių, tačiau Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja vis dėlto teigė turinti seserį.

VSD sako, kad pareiškėja skirtingai nurodė vykimo į Rusiją tikslą, t. y. vienu atveju teismo posėdžio metu ji teigė, jog į Rusiją vyko aiškintis su jos šeimos nariais susijusių aplinkybių, ieškoti artimųjų kapų, kitu atveju –vyko ne į Rusiją, o į Baltarusiją, ir ne dėl šeimos narių, o dėl pigesnių vaistų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja atsakė nežinanti, ar sutiktų atsisakyti Rusijos pilietybės. Taip pat nurodė, kad ji nežino, ar Rusija kelia grėsmę Lietuvai.

„Pareiškėjos ryšius su Rusijos įvairiais subjektais patvirtina ir tai, kad vykstant teismo procesui dėl leidimo, ji davė interviu ir teikė informaciją Rusijos valdančiojo režimo propagandinėms žiniasklaidos priemonėms. Po priimto nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaidos priemonėms pareiškėja teigė, kad jai „ranką jau ištiesė Rusija“, ji „sulaukusi Rusijos ambasados darbuotojų patikinimo, kad deportuota nebus palikta likimo valiai““, – teigia VSD.

Departamentas taip pat sako, kad gavęs duomenų, kad V. Vatutina palankiai vertina Rusijos valdantįjį režimą ir yra prorusiška. VSD pastebi, kad Rusijos pilietė nei Migracijos departamento atliktų apklausų metu, nei teismo posėdyje niekaip nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos valdančiajam režimui – ji nurodė, kad yra nusiteikusi prieš bet kokį karą, nors buvo klausiama apie konkretų Rusijos besitęsiančios agresijos aktą Ukrainoje.

„Tokie pareiškėjos teiginiai iš esmės atitinka Rusijos režimo propagandines nuostatas, o vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo rodo, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – sako VSD.

Jis primena, kad V. Vatutinos grėsmę keliančias pažiūras ir įsitikinimus patvirtina ir tai, jog ji 2022 m. gegužės 28 d. (t. y. jau prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai Ukrainoje) Rusijos socialinio tinklo ok.ru paskyroje pasidalijo sveikinimu Gegužės 1-osios proga, sveikinimas pateiktas SSRS vėliavos fone, paveikslo viduryje – kūjis ir pjautuvas.

Be to, 2023 m. gegužės mėn. interviu, publikuotame straipsnyje internete, Rusijos pilietė išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse ir šiuo klausimu vykdoma Lietuvos politika.

„Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad dalyvauja Rusijos prezidento rinkimuose, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad Rusijos rinkimuose nedalyvavo ir nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pildydama Klausimyną ir atsakydama į apklausų metu užduotus klausimus, taip pat teismo posėdyje išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui“ – sako VSD.

Pasak departamento, kadangi panevėžietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

„Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje leidimas gyventi pareiškėjai turėjo būti išduotas automatiškai. Be to, pareiškėjos ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais ir jos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir pareiškėja šių išvadų nepaneigė“, – sako VSD.

Teismui liko neaišku, kodėl moteris bendravo su KGB ir vyko į Kremlių

Bylą išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. Vatutina gimė Lietuvoje, gyvena Lietuvoje nuo gimimo, ji turi ilgalaikio gyventojo statusą, todėl jai suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nei tokio statuso neturintiems užsieniečiams.

„Pareiškėjos išsakyta pozicija dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos, pildant Klausimyną ir apklausų Migracijos departamente metu, nesant kitų konkrečių veiksmų arba įvykių, keliančių tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, savaime nelemia, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje paskelbė teisėjai Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė ir Ernestas Spruogis.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo atliktas kompleksinis visų Rusijos pilietę charakterizuojančių savybių vertinimas, nebuvo nustatyta pareiškėjos konkrečių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar juose tarnaujančiais asmenimis.

„Nors VSD iš pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad ji vyko į KGB Novgorode bei į Kremlių, tai galėtų patvirtinti jos tiesioginius ryšius su Rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio valstybinėmis institucijomis, tačiau nebuvo įvertinta, kokiais tikslais pareiškėja bendravo su šiomis institucijomis (pareiškėja teigia, kad ji bendravo su minėtomis institucijomis, ieškodama duomenų apie Rusijoje gyvenusius ir palaidotus giminaičius). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m. (atsakovo Sprendime vertintas laikotarpis) vyko į Rusiją ir / ar Baltarusiją ne vieną kartą, nebuvo išsamiai įvertinti jos vykimo į minėtas valstybes tikslai“, – paskelbė teismas.

V. Vatutina kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento pernai gegužės 9 d. priimtą sprendimą panaikinti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Moteriai jau kartą Migracijos departamentas nebuvo išdavęs leidimo gyventi Lietuvoje – moteris neatsakė, kam teisėtai priklauso Krymas. Tačiau teismai palaikė V. Vatutinos argumentus ir tokį sprendimą panaikino. Tada Migracijos departamentas vėl iš naujo apklausė moterį, uždavė jai klausimus ir vėl leidimo gyventi neišdavė.

Lietuvoje gimusi, augusi V. Vatutina teismui teigė, kad negali linkėti Lietuvai nieko blogo, nes čia gimė, augo, mokėsi, gyvenimo ir tikisi bus palaidota po savo mirties. Moteris anksčiau žiniasklaidai yra pasakojusi, kad Rusijos pilietybę pasirinko, kad lengviau būtų važinėti pas tuo metu Rusijoje studijavusį sūnų. Pasirinkus Rusijos pilietybę, jai buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Moteris dar pernai galėjo būti išsiųsta iš Lietuvos ir netekti leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau administraciniai teismai tąkart irgi buvo palankūs šiai Rusijos pilietei.

Buvusi Rusų kultūros centro Panevėžyje vadovė V. Vatutina į tarnybų nemalonę pateko, kai, pildydama klausimyną ir atsakydama į Migracijos departamento klausimą, ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nepažymėjo jokio atsakymo varianto. Buvo pateikti galimi variantai – „taip“ ir „ne“. V. Vatutina ranka parašė „tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas“.

Be to, atsakydama į klausimą, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, Rusijos pilietė vėl neatsakė nei „taip“, nei „ne“, o ranka parašė „aš politika neužsiimu ir ne man spręsti“.

Tada teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl V. Vatutinai išduoto leidimo nuolat gyventi pakeitimo.