Pratrūko baime mokytojui

„Tai atsitiko vėl“, – tyliai šnabždėjo mamai telefonu užsirakinusi tualete. Mama suprato apie ką kalba dukra, nes mažoji buvo pasakojusi ankstesnes patirtis dieduko, taip mergaitė vadino iškrypėlį, namuose. Viską padarė kaip liepė mama – susirinko daiktus ir nubėgo pas mamos sugyventinį, kurį vadino tėčiu.

Šį, paskutinį, kartą jis paryčiais atėjo prie jos lovos, ėmė glostyti nugarą, atsegė liemenėlę. Kai ji susirietė, paklausė „ar ji jo bijo“. Ji nieko neatsakė, bet iš tiesų labai bijojo, bijojo, kad jis vėl nepradėtų su ja elgtis taip, kaip elgėsi daugybę kartų anksčiau.

Jai buvo vienuolika metų, kai jis, 1958 metų gimimo vyras, pasinaudojo bejėgiška mergaitės būkle dėl jos mažametystės. Tiesioginio giminystės ryšio tarp jų nėra. Jis yra mergaitės mamos draugo sesers vyras ir tiek. Tačiau atrodė geras, rūpestingas. Čia mergaitė kartais viešėdavo, o kad nesušaltų, miegojo, kartu su juo ir jo žmona, tiksliau – tarp sutuoktinių.

Naktį ji pabusdavo nuo jo lietimo. Jo ranką jausdavo pilvo apačioje, tarp kojų, jo pirštai įeidavo į ją gilyn. Jos ranką jis prispausdavo prie savo lytinio organo. Jausdama kiekvieną jo prisilietimą, ji visą laiką būdavo užsimerkusi. Norėjo, kad jis galvotų, kad ji miega.

Ji visada miegodavo su kelnaitėmis. Tačiau tai netrukdė diedukui pakišti ranką po jomis. Naktimis jo ranka drąsiai naršė jos kūnu po drabužiais, o dienomis nevengdavo prisiliesti per drabužius. Ir nors jis kartojo, kad visa tai turi būti jų paslaptis, ilgainiui ji suprato, kad tai visai ne paslaptis, kad šitaip jis negali elgtis.

Ši patirtis išsiliejo mokykloje, nes ji atsisakė eiti į kūno kultūros pamokas. Tokio jos sprendimo priežastis – kūno kultūros mokytojo balsas panašus į dieduko, todėl ji bijo mokytojo, negali prisiversti dalyvauti pamokoje. Turėjo paaiškinti ir tai, kodėl tokia bauginanti nuostata ją kamuoja. Socialinė pedagogė ir auklėtoja buvo konkrečios – apie tai reikia pranešti policijai.

Kada dėdė prie jos prisilietė pirmą kartą, mergaitė tiksliai negalėjo pasakyti. Bet aplinkybės buvo panašios – miegant vienoje lovoje su juo ir jo žmona. Ilgiausiai šių žmonių namuose ji yra buvusi tris savaites. Dėdės glamonės vykdavo du keturis kartus per savaitę.

Gynyba: teisiamas pedofilas tikino, kad jam mesti kaltinimai yra prasimanymas dėl pinigų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasiskundė ne iškart

Kai mažametės šeima išgyveno sunkų laikotarpį, būtent dėdės ir jo žmonos namai, kuriuose vėliau mergaitė patyrė skaudžius išgyvenimus, tapo prieglobsčiu. Tarsi buvo vieta, kur sulaukė pagalbos. Todėl visiškai natūralu, kad tais žmonėmis mažametės mama nuoširdžiai pasitikėjo. Net ir teisme mama sakė, kad vyras, vėliau tapęs jos dukros skriaudėju, jai buvo savotišku pavyzdžiu.

Nors užuominų, kad galbūt dėdė turi niekšiškų polinkių, buvo. Jis mėgo mergaitę pasisodinti ant kelių ir, lyg netyčia, rankas laikyti ant jos pilvo ganėtinai žemai arba lyg netyčia uždėti ranką ant krūtinės.

Tačiau niekam į galvą neatėjo, kad septintą dešimtį įpusėjęs vyras gali nuskriausti mergaitę, kuri jį vadino dieduku. Kai mažametės šeima glaudėsi „gerojo“ dieduko namuose, mergaitė mėgdavo nubėgti pas šeimininkus į lovą pagulėti. Tada buvo gal penkerių. Mama teisme aiškino, kad tiedu žmonės, jos akimis, daug ir gražiai užsiėmė su dukra.

„Man yra sunku pasakoti šitą istorija, man yra sunku“, – teismo medicinos ekspertams, psichologams verkdama kartojo mergaitė. Tikėtina, kad tokias emocijas kėlė ne tik tai, kad diedukas ja pasinaudojo, bet ir tai, kad jį mylėjo, pasakojo gerai su juo sutarianti, kad jis ją verkiančią nuramindavo, saldainių nupirkdavo.

Mergaitė nuo pirmos klasės mokykloje jautė patyčias. Vėliau, sakė, tapo atsparesnė. Turėjo ir įvairių sveikatos problemų, buvo suparalyžiuotas veidelis. „Gerasis“ diedukas pasistengė, kad mažosios savijauta taptų dar prastesnė. Psichologams mergaitė prisipažino jaučianti didžiulę įtampą, kai atsiduria tarp vyresnių žmonių, nepasitiki jais.

O ir apie patirtį su dėde nebuvo lengva išnaudotą mergaitę prakalbinti. Ji užsidarė savyje. Artimieji jautė jos įtampą, kančią, perdėtą reagavimą į tuos dalykus, kurie anksčiau mergaitei nekėlė tiek nerimo. Šiandien jai šalia visų jos problemų prisidėjo psichologinės. Po patirto didžiulio streso teko vaikščioti pas psichologą, vartoti vaistus.

Kvietė pažaisti

„Gerojo“ dieduko sąraše ne tik ši viena ligota ir nuskriausta mergaitė. Psichologams ji prasitarė, kad anksčiau pas juos atvažiuodavo dar viena, už ją kiek vyresnė giminaitė. Dabar neatvažiuoja. Mergaitė mestelėjo, kad, greičiausiai, diedukas ir jai bus ką nors panašaus padaręs.

Į kaltinimų sąrašą iškrypėliui sugulė ir antrosios mergaitės istorija. Ji – šiek tiek kitokia nei pirmosios. Viskas vyko ne namuose, ne jo ir sutuoktinės lovoje, o automobilyje. „Einam pažaisti“, – tokiu pasiūlymu „gerasis“ diedukas siekė iškrapštyti iš automobilio mergaitę į miškelį šalia kelio. Šiai jo aukai tuo metu buvo apie dešimt vienuolika metų.

Mergaitė tylėjo apie dėdės nevaikiškus prisilietimus netoli intymių vietų, užuominas apie tai, kad „niekas nesužinos“. O gal tiesiog pati buvo tvirtesnė, atsparesnė ir nepratrūko verkti nuo kūno kultūros mokytojo balso, primenančio dieduko balsą.

Tačiau pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas, vertindamas šį epizodą, pasigedo aiškumo. Kai kurias aplinkybes – nukentėjusiosios amžių, tvirkinimo datą, nusikaltimo padarymo vietą – teismas vertino kaip abejotinas, o kadangi šių abejonių nepavyko pašalinti, tai jos buvo pašalintos kaltinamojo naudai ir dėl šios mažametės dėdė buvo išteisintas.

Man yra sunku pasakoti šitą istoriją, man yra sunku.

Liko nenagrinėtas ir šios nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti – 10 tūkst. eurų. O gal labai įtikinamai skambėjo kaltinamųjų suole sėdėjusio dėdės aiškinimas, kad visa tai daroma tik dėl pinigų, kad geras ir doras kaimo gyventojas šmeižiamas pasipelnymo sumetimais.

Tačiau tokia gynybinė pozicija apie neva nukentėjusiųjų finansinės naudos siekį nepadėjo jam išsisukti dėl šeimyninėje lovoje prievartautos mažametės. Jau pirmosios instancijos teisme didelių abejonių nekilo.

Iškrypėlis už seksualinį prievartavimą, mažamečio asmens tvirkinimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat priteista atlyginti neturtinę 4,5 tūkst. eurų žalą mergaitės įstatyminiam atstovui.

Įvertino griežčiau

Pirmosios instancijos Kauno apygardos teismo spendimą apskundė ne tik „gerasis“ diedukas, bet ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė. Ji ne tik teisiniais, bet ir gyvenimiškais argumentais pagrindė, kad net ir mažametis vaikas gali aiškiai nurodyti vietą miške, kur dėdė norėjo pažaisti, nes gerai pažįsta vietovę.

Pirmosios instancijos teismui užkliuvusius antrosios mergaitės parodymus, esą jie brandūs, prokurorė atrėmė, kad mergaitė buvo tvirkinama, kai jai buvo devyni–dvylika metų, o pirmą kartą apie tai ji apklausta 2023-iaisiais. Tad visiški natūralu, kad tuo metu ji jau nekalbėjo taip, kaip kalbėjo būdama to amžiaus, kai patyrė prievartą, ir šiuos veiksmus suvokia jau kaip gerokai vyresnė, tad ir jos parodymai ganėtinai nuoseklūs.

Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dėdės automobilyje atliktus tvirkinamuosius veiksmus su mažamete, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka įrodymų visumos

Apeliacinis teismas, įvertinęs surinktus parodymus, nukentėjusios ir kitų liudytojų išsakytus vertinimus, padarė išvadą, kad dėdė vis dėlto atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu.

Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nutartį dalyje dėl dėdės išteisinimo už tvirkinimą automobilyje ir skyrė vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ją subendrino su bausme dėl tvirkintos šeimyninėje lovoje mergaitės ir kaip galutinę bausmę skyrė penkerius metus nelaisvės. Iškrypėlis vienai mergaitei turės atlyginti neturtinę 4,5 tūkst. eurų žalą, kitai – 3 tūkst. Jo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė visiško išteisinimo, buvo atmestas.

Komentaras

Kristina Mišinienė

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Šis atvejis mums kalba apie tai, kad grėsmės mūsų vaikams gali slėptis ten, kur mes to visai nesitikime: geradariais save vadinančiose šeimose, tarp tų, kurie nori „pagloboti“ sunkiau besiverčiančių tėvų vaikus, paslaugiai kviečia vaikelius pernakvoti, siūlosi juos nuvežti ir parvežti – juk suaugusiems net į galvą neateina, kad pedofilinių polinkių turintys asmenys gali tūnoti būtent čia.

Ilgai trukusios seksualinės prievartos pasekmės nusikaltėlio aukoms paliko sunkiai gyjančias traumas. Kartu su šeimomis, su specialistais dedame didžiules pastangas padėti mergaitėms gyti, judėti toliau.

Todėl tikrai skaudžiai išgyvenome pirmosios teismo instancijos teisėjo samprotavimus apie tai, kad viena iš mergaičių buvo per maža suvokti nusikaltimo rimtumą arba kad įtarimą kelia jos sugebėjimas parodyti miške prievartavimo vietą. Gerbiamus teisėjus kviestume kliautis šalia jų teismuose dirbančiais vaikų psichologais, kurie profesionaliai jiems paaiškintų, ką traumuotas vaikas gali suprasti ir atsiminti.

Didelį ačiū sakome bylos prokurorei Jurgita Patalavičienei, kurios skundas atkreipė kitos instancijos teisėjų dėmesį į neteisingai išteisintą prievartautoją minėtame epizode. Šitaip suprantamas teisingumas yra didelė dovana visai bendruomenei – juk nėra kito būdo apginti sutrikusias, nevilties apimtas prievartautojų aukas. Galima tik įsivaizduoti, kokios būsenos jaunus žmones mes paliktume visam tolimesniam jų gyvenimui – vien todėl, kad įnoringai Temidei trūksta žinių ar motyvacijos gilintis.