Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas uždarame nuotoliniame posėdyje pradėjo nagrinėti prokuratūros pareiškimą dėl suėmimo pratęsimo.

Bylos nagrinėjimas teisme turėtų prasidėti birželį. Kaip įprasta, su šnipinėjimu susijusios bylos nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose. Eltos žiniomis, vienas kaltinamųjų pripažįsta kaltę, kitas ją neigia.

ELTA primena, kad kovą prokuratūra pranešė, kad nagrinėti teismui perdavė dar vieną baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo, joje bus teisiami du Lietuvos piliečiai, jie kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Vienas kaltinamųjų buvo įstojęs į Šaulių sąjungą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę pora nuvyko į Minską, kur per tarpininkus buvo užverbuoti Baltarusijos karinės žvalgybos – Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos.

„Užverbuoti tam, kad teikti informaciją apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, savanorišką krašto apsaugos sistemą apie Šaulių organizaciją. Būtent vienas kaltinamųjų buvo infiltruotas į Šaulių organizaciją siekiant įvertinti struktūrą, mokymus, turimą infrastruktūrą. Akivaizdžiai buvo duotos užduotys stebėti Lietuvos ir NATO karines pajėgas, rinkta informacija apie Baltarusijos opozicijos atstovus veikla buvo įvairialypė“, – per spaudos konferenciją yra sakęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Pora gaudavo piniginį atlygį – 100, 500 eurų. Galutinės sumos pareigūnai neįvardija. Pora anksčiau teisėsaugai nebuvo žinoma.

Pasak prokuroro A. Urbelio, kaltinamiesiems įslaptinta informacija nebuvo prieinama ir nebuvo teikiama.

Lietuvos piliečiai su Baltarusijos tarnybomis susitarė dėl kontaktų ir tolimesnio bendradarbiavimo,  o siekiant šnipinėti vienas iš kaltinamųjų įstojo ir buvo tapęs aktyviu Lietuvos šaulių sąjungos nariu.

„Tai, kad nustatytas toks atvejis, yra bendras mūsų valstybės tarnybų profesionalaus darbo rezultatas. Minimas pilietis 2024 m. buvo pašalintas iš organizacijos ir nėra mūsų organizacijos narys. Visi suprantame, kad Lietuvos šaulių sąjunga, kuri yra pagrindinė piliečius visuotinei gynybai telkianti organizacija, negali nedominti mums priešiškų jėgų“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas G. Latvys.

Teisėsaugos pareigūnai teigia, kad iki sulaikymo 2023 m. lapkritį abu kaltinamieji vykdė Baltarusijos Respublikos Gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos užduotis (GRU) ir šios organizacijos pavedimu už piniginį bei kitokį atlygį Lietuvoje bei Latvijoje rinko bei perdavinėjo užsienio valstybės karines struktūras dominančią informaciją.

Baudžiamosios bylos medžiagoje turimais duomenimis, Baltarusijos GRU atstovai buvo suinteresuoti gauti informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką bei ginkluotę, priklausančią Lietuvos Respublikos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos šaulių sąjungai bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkams; strateginių objektų infrastruktūrą ir jų apsaugą; Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir jos organizuojamų mokymų turinį; Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje bei joje dalyvaujančius asmenis, o taip pat informaciją apie Lietuvos piliečius, kurie galėtų būti užverbuoti.

Anot AOTD, Baltarusijos GRU taip pat norėjo sužinoti informaciją apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir jo metu taikytas saugumo priemones.

Karinė žvalgyba nurodo, kad įtariamieji įvairiais būdais rinko ir perduodavo informaciją operacinės žvalgybos kuratoriui.

Nors, kaip įtariama, šių kaltinamųjų rinkta ir perduota Baltarusijos GRU informacija nebuvo įslaptinta, ji yra vertinga tiek užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms ruošiant karinės agresijos planus bei naudojama vykdant kitą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę.

Ikiteisminio tyrimo metu sėkmingai bendradarbiaujant Generalinei prokuratūrai, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, AOTD bei kitoms Lietuvos institucijoms buvo gauti reikšmingi duomenys apie galimai šių asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas bei nurodytų Baltarusijos karinių struktūrų taikomus asmenų įtraukimo į nusikalstamą veiką būdus, vykdytos šnipinėjimo operacijos taktiką, naudotus ryšio palaikymo metodus, atsiskaitymo schemas, konspiracines patalpas, užduočių gavimo ir duomenų perdavimo būdus, naudotas priemones ir įrangą.

Abiem kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį. Griežčiausia galima bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki 15 metų.

Baudžiamasis kodeksas taip pat užtikrina teisėtą galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės tiems asmenims, kurie laiku ir tinkamai informuoja Lietuvos institucijas apie jau pradėtą vykdyti šnipinėjimą arba gautą pasiūlymą rinkti ir užsienio žvalgybai teikti tiek įslaptintą, tiek neįslaptintą, viešo pobūdžio informaciją.