Trejus metus veikianti naujoji organizacijos valdyba esą masiškai išparduoda organizacijai priklausantį nekilnojamąjį turtą, naikina regioninius skyrius, atleidžia ne vieną dešimtmetį dirbančius narius.
Mažeikių skyriaus narė Vykinta Korsakienė sako, kad po gegužės mėnesį vykusio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) XV suvažiavimo, kuriame buvo pareikštas nepasitikėjimas LRKD valdyba, ši destruktyvi veikla įgavo neregėtą mastą. Balsavusieji už nepasitikėjimą masiškai išbraukti iš organizacijos. Pasak jos, iš buvusių 1300 narių, išreiškusių nepasitikėjimą valdyba, išbraukta didžioji dalis – apie 900. Suvažiavime dalyvavo atstovai iš 16–os skyrių, didžioji dalis delegatų aktyvo po suvažiavimo, pasak V. Korsakienės, pašalinti iš organizacijos
„Ką valdyba padarė per trejus metus? Pirmiausia dingo visa informacija apie Raudonojo Kryžiaus skyrius. Skyriai tapo izoliuoti vienas nuo kito ir nieko vienas apie kitą nežinojo. Per trejus metus parduotos patalpos Kaune ir Klaipėdoje. Visi skyriai išgyvena iš to, kad rašo projektus, tai yra išsilaiko patys. Bet centrui, matyt, per mažai lėšų, nėra pelno ir save išsilaikantys skyriai yra uždarinėjami vienas po kito, slapta. Mes nieko nežinome. Tik kai kilo skandalas Panevėžyje, mes sužinojome, kad uždarė ten sėkmingai veikiantį, daug narių turintį skyrių. Paskui sužinojome, kad nuspręsta parduoti septynių skyrių patalpas, kurias jiems dovanojo užsienio partneriai“, – sakė V. Korsakienė.
Pasak jos, per trejus valdybos gyvavimo metus iš 38–ių veikusių organizacijos regioninių skyrių Lietuvoje liko tik 20. Uždaryti Utenos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio Vilniaus miesto ir rajono bei kiti skyriai.
Taip pat, pasak jos, pastebima dar viena tendencija – vietoje panaikintų skyrių kuriami butaforiniai.
„Naikinant skyrius regionuose, lygiagrečiai Vilniuje ir Kaune įkuriami skyriai, Panevėžyje atkuriamas skyrius. Koks tikslas? Greičiau pritraukti savų, kad išlaikyti valdžią. Palaukite, tai kam garbės nariui, kuris negauna atlyginimo šitaip įsikibti valdžios? Tai kažkas vyksta ne taip. Įdomiausia, kad Vilniaus skyriui vadovauja valdybos narys, kuriam pareikštas nepasitikėjimas. Čia dar ir interesų konfliktas, nes jam, kaip skyriaus vadovui, turi vadovauti generalinė valdyba, kuriai jis pats priklauso. Ir tokie butaforiniai skyriai pritraukė narių, kad šiandien jų yra daugiau nei tų, kurie išsiskaptavę raudonąjį kryžių turime kaktose, kurie šitiek metų dirbam, šitiek metų nešame garbingą Raudonojo Kryžiaus vėliavą. Dar įdomiau tai, kad regiono nariu paprastai būna žmogus, kuris toje teritorijoje gyvena, o dabar, pavyzdžiui, Klaipėdos delegatu tampa centro darbuotojas“, – pabrėžė V. Korsakienė.
Dvidešimt metų Telšių Raudonojo Kryžiaus skyriuje savanoriaujanti Ilona Stančikienė sako, kad skyrius visada išsilaikydavo iš projektų ir dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio. Skyriaus savanoriams esą smūgis buvo sužinojus, kad ketinama parduoti švedų partnerių jiems nupirktas patalpas. Negana to, skyriaus nariai, anot jos, dabar patiria psichologinį spaudimą, yra kaltinami tariamu veiklos neskaidrumu.
Pavyzdžiui, mano dukra yra išmesta. Ir daug narių nesupranta, kodėl jie išmesti. Paprastai organizacijose, jei nariai išmetami, tai paaiškinama, kodėl, už ką.
„Norėtųsi, kad atvyktų į vietą, kad kalbėtumės. Visada sakydavo, kad pas mus viskas gerai, net padėkas gaudavome. Nėra kalbamasi su mumis. Reikia pildyti dokumentus, skambinu į Vilnių, prašau, kad pasakytų, kas Telšiuose yra nariai. (...) Atsiuntė – iš buvusių 65 narių liko 26. Kodėl jie juos išsvaidė? Aš klausiau. Atsakymo negavome. Pavyzdžiui, mano dukra yra išmesta. Ir daug narių nesupranta, kodėl jie išmesti. Paprastai organizacijose, jei nariai išmetami, tai paaiškinama, kodėl, už ką“, – sakė I. Stančikienė.
Alytaus skyriaus Simno poskyrio savanoris Arūnas Narauskas sako, kad organizacijoje dirba 15 metų, tačiau nežino, ar tebėra jos narys. Tokioje nežinioje, sakė jis, yra dauguma Simno savanorių, tokia informacija jiems neteikiama. Nepaisant to, veiklą jie ir toliau vykdo, nors žinoma, kad Simno poskyrio valdyba iš organizacijos pašalinta.
„Valdybos Simno skyrius šiuo metu neturi, tačiau mes teikiame šeimoms dušo, skalbimo, pirties paslaugas. Vienuolika savanorių lanko vienuolika vienišų senelių, iš dalies aprūpiname kompensacine technika bei sauskelnėmis Simno seniūnijos ligonius, priimame savo skyriaus socialinius partnerius iš Vokietijos ir Norvegijos“, – pasakojo A. Narauskas.
Dėl susidariusios padėties Lietuvos Raudonajame Kryžiuje Seimo narys Robertas Šarknickas ketina kreiptis į Seimo kontrolierius ir teisėsaugą.
„Aš tikrai surinksiu ne vieną Seimo nario parašą, kadangi nebuvo atlikta išorinio organizacijos audito per pastaruosius metus. Mes Seimo kontrolieriui teiksime raštą ir tada bus greičiausiai kreiptasi į FNTT, atliekamas išorinis auditas, nes čia liečia ir materialinį turtą, ir rinkimus“, – pabrėžė R. Šarknickas.
Lietuvos Raudonasis Kryžius interneto svetainėje rašoma, kad ši organizacija yra valstybės pagalbininkė humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 m. sausio 12 d. Roko Šliūpo ir kitų medikų pastangomis. Jos veikloje aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų.
Lietuvos Raudonasis Kryžius priklauso tarptautinei organizacijai – Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacijai, kurios būstinė yra Ženevoje. Organizacija siekia užkirsti kelią žmonių kančioms ar jas palengvinti.
5 komentarai
DMN inf.6 komentarai
DMN inf.3 komentarai
...