Lietuvos apeliacinis teismas kaltu dėl prieš 19 metų įvykdyto merginos nužudymo pirmadienį pripažino Darių Fridmaną (anksčiau turėjusį pavardę Mačys). Nuteistajam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė teismas.

Pritaikius 2000 metų įstatymą dėl amnestijos bausmė jam sumažinama pusantrų metų. Be to, į bausmės laiką įskaitomi suėmime praleisti beveik vieneri metai.

Nužudytos merginos tėvams priteista turtinė žala ir po 28 tūkst. 962 eurų kiekvienam iš tėvų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinio teismo nuomone, Šiaulių apygardos teismas D.Fridmaną išteisino pažeisdamas įstatymų reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią skyręs kaltinamojo parodymams bei kaltinamajam palankiems bylos įrodymams.

Nors D.Fridmanas kaltės nepripažino, Apeliacinis teismas nustatė, kad merginą nužudė būtent jis. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė išanalizavusi ir įvertinusi parodymus ir nusprendusi, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurių visuma leidžia nustatyti merginos tyčinio nužudymo aplinkybes ir identifikuoti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Aplinkybę, kad mergina buvo nužudyta D.Fridmano bute (nors jos lavonas rastas lauke prie namo, kuriame yra jo butas), apeliacinės instancijos teisme nurodė liudytojas. Jis pasakojo, kad jam pats D.Fridmanas pasakojo, kad nužudė savo draugę. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatavo, kad įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nužudymo dieną mergina lankėsi D.Fridmano bute ir kad būtent ten jai buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai.

Iš karto po šio nužudymo D.Fridmanas dingo iš Lietuvos ir slapstėsi 13 metų. Teisėjų nuomone, tai yra vienas iš patvirtinimų, kad jis slėpėsi nuo atsakomybės už nužudymą, kadangi išvyko niekam nepranešęs.

D.Fridmanas kaltintas, kad 1996 metų gruodžio 31 dieną apie 1–2 val. bute Šiauliuose savo draugei, „Nuostabiausių kojų“ konkurso laimėtojai tyčia sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir kaklo sritį, dėl to mergina mirė.

Šiaulių apygardos teismas 2011 metais vyrą dėl nužudymo išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra tik kaltinimą pagrindžiančios prielaidos ir samprotavimai, tačiau ne kaltės įrodymai.

Ši byla kartą jau nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme - 2012 metų liepą teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų skundus, tačiau šią nutartį panaikino Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir byla vėl grįžo į Apeliacinį teismą.