Lietuvos policijos sukurtoje tinklalaidėje „Demaskuojame sukčius“ vedėjas Raigardas Musnickas kalbino Kauno ir Vilniaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK) kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkus Aleksej Gubenko ir Jurij Skuder.

„Atėjo žmogus parašyti pareiškimą, kad jį apgavo sukčiai. Pervedė, sakykime, 100 tūkstančių eurų. Buvo priimtas pareiškimas, pagal procesą, numatyta jo apklausa. Ir žmogus tiesiog sako: „Atsiprašau, noriu nueiti į tualetą“. Grįžo po pusvalandžio iš tualeto, sako: „Dar 20 tūkstančių pervedžiau“, – tikra istorija dalijosi Kauno apskr. kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas A. Gubenko.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kas nutiko šiuo atveju, atrodo, kad kartais sukčiai savo aukas tarsi užhipnotizuoja. „Sukčiai naudoja plačią sferą žmonių jausmų. Tokių kaip: geranoriškumas, noras padėti kitam. Žinoma, naudoja ir norą greitai praturtėti, artimųjų meilę – kažką tokio. Ir tiesiog profiliuojasi toje sferoje, kur pavyko kažką padaryti“, – pridūrė jis.

Kaip teigė policijos pareigūnas, žmogus visada turi išlaikyti kritinį mąstymą. 

„Sukčiai spaudžia neskubėti, nebendrauti tik pasitikėti jais. Kai pagalvoji, jei žmogus sėdi namuose ir jam paskambina telefonu, kad: „Dėmesio, tave gali apgauti. Ateis mūsų žmogus. Nepasitikėk niekuo tik juo. Jis patikrins tavo pinigus“. Tas žmogus (sukčius – aut. past.) patikrina ir įtikina, kad tikrai tie pinigai yra „padirbti“, visi pašto ir banko darbuotojai – „korumpuoti“. Ir dar parašo kokį nors raštelį žmogui arba pats žmogus parašo ir išeina“, – apgavikų schemą išdėstė A. Gubenko.

Primename, kad policija sekmadienį pranešė praėjusią parą Lietuvoje fiksavusi dar du stambius sukčiavimo atvejus, kurių žala siekia 98 tūkst. eurų.