PRABILO SUTALŽYTAS GREITOSIOS PAGALBOS VAIRUOTOJAS: TAI – NE PIRMAS KARTAS, TOKIŲ ATVEJŲ BUVO DAUG

Atvykęs padėti, greitosios medicinos pagalbos vairuotojas Viktoras pats tapo baisaus smurto auka. Daug metų šioje įstaigoje dirbantis vyras sakė, kad tai nėra pirmas kartas, kai yra užpuolamas darbo metu. Apie prastą situaciją, kai medikai tampa ne tik fizinio, bet ir psichologinio smurto aukomis, kalba ir kiti. Tiesa, dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išpuolį įvykdęs asmuo kol kas nerastas, pasakojama LNK reportaže.

„Buvo šeštadienis, pirmas iškvietimas. Atvažiavau į iškvietimą, pakėliau žmogų, įsodinau į mašiną. Paskui jis iš automobilio šoko ant manęs, prasidėjo muštynės. Buvo kartu ir medikė, bet moters juk negaliu pakišti. Tada pajutau silpnumą. Galbūt padariau klaidą, gal reikėjo jį prispausti. Aš nesitikėjau, kad jis bus agresyvus.

Vienas jo smūgis buvo iš automobilio, o aš jį pradėjau laikyti, kad jis nenukristų ant šaligatvio bortelio, nes būčiau dar apkaltintas, kad jo neprižiūrėjau. Jis buvo išgėręs, nors sunku pasakyti. Tai – ne pirmas toks kartas, atvirai sakau, buvo daug atvejų. Ne vienerius metus tokioje sistemoje esame“, – pasakojo Viktoras.

„Tai yra skaudus įvykis. Deja, kartas nuo karto tokie įvykiai įvyksta. Labai gaila, kad dalis visuomenės į žmogų, kuris atvyko suteikti pagalbą, žiūri tokiu būdu. Tai čia – fizinis smurtas, o psichologinis – kasdienybė, kas antras kvietimas. Žmonės turi nepamatuotų lūkesčių. Jie tikisi, kad kai atvažiuos greitoji, ji bus kaip ligoninė ir poliklinika į namus, kad turi stebuklingą tabletę, viskas vietoje bus suteikta ir po valandos žmogus bus sveikas. Deja, gijimas yra ilgas procesas, o mes – nedidelė jo dalis“, – sakė VGMPS kvalifikacijos kėlimo ir mokymo skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklaustas, ar sutinka su siūlymu, kad žmones reikėtų bausti už smurtą prieš greitosios medicinos darbuotojus, M. Kliukas sakė, kad pritaria.

„Žinoma, toks variantas turėtų būti. Aišku, jis neturėtų būti kasdienybė, bet turėtų būti taikoma kaip viena iš drausminančių priemonių. Tokios pataisos geriau vėliau negu niekada. Reiktų auklėti visuomenę. Taip pat gal reikėtų pakeisti įstatyminę bazę, galbūt kad būtų galima filmuoti, dokumentuoti, jog kažkas mus apsaugotų“, – tęsė M. Kliukas.