Kaip pirmadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), dėl to gali būti iššvaistomos savivaldybės lėšos, nukentėti visuomenės interesai.

Pagal Biudžeto sandaros įstatyme numatytą reglamentavimą, savivaldybės mero rezervo lėšos – tai savivaldybės biudžeto lėšų dalis, nuo 0,25 iki 1 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų, kurią savivaldybės taryba numato naudoti neplanuotoms, skubioms situacijoms spręsti, o sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo priima meras.

Atlikusi antikorupcinį vertinimą, STT nustatė, jog įstatymu nesureglamentuota, kas laikytina stichine nelaime, paliekant savivaldybėms pačioms spręsti, kokiems nuostoliams kompensuoti turėtų būti naudojamos mero rezervo lėšos.

Taip pat atlikus ir kai kurių savivaldybių nusistatytų mero rezervo lėšų naudojimo tvarkų antikorupcinius vertinimus, nustatyta, jog mero rezervo lėšų naudojimą reglamentuojančiose nuostatose yra esminių spragų – nuo netikslių sąvokų apibrėžimų iki nepakankamos kontrolės ir viešinimo.

Tarnybos teigimu, atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo savivaldybėje registruotų gyventojų skaičiaus, surenkamų biudžeto pajamų dydžio, mero rezervo lėšų dydis gali stipriai varijuoti ir, pavyzdžiui, siekti 100 tūkst., 4 mln., ar virš 15 mln. eurų.

Atliktos korupcijos rizikos analizės metu STT nustatė, jog savivaldybių vidaus teisės aktuose numatyta pareiga pareiškėjams pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus, neretai būna nepakankama objektyviam patirtos žalos įvertinimui, o kai kuriais atvejais lėšos skiriamos net ir be visų reikalaujamų dokumentų.

Pavyzdžiui, vienu atveju, pareiškėjas kreipėsi dėl liūties padarytų nuostolių – patalpų užliejimo – atlyginimo, jo prašymas tenkintas nepateikus reikalingos pažymos iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

Taip pat, savivaldybių atsakingos komisijos nustatant žalos dydį išimtinai vadovaujasi pareiškėjų pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, kurios galimai ne visada objektyviai gali įrodyti žalos dydį, skirtingai nei, pavyzdžiui, kvalifikuotų žalos vertintojų ataskaitos.

Tarnybos teigimu, patirtos žalos vertinimą atlieka savivaldybių administracijos darbuotojai, kurie neturi tam reikalingų specialių kompetencijų ar įgaliojimų, o tai „kelia abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ir sudaro sąlygas galimam piktnaudžiavimui“.

Taip pat pastebėta, kad analizuotų savivaldybių mero rezervo lėšų skirstymas yra itin neapibrėžtas ir pasižymi itin didele atsakingų subjektų diskrecija šiame procese.

Savivaldybės, anot STT, nėra teisiniame reglamentavime įtvirtinusios aiškių kriterijų, apskaičiavimo metodikų ar lėšų ribų, pagal kurias būtų sprendžiama dėl žalos atlyginimo dydžio nuo prašomos pareiškėjo sumos.

„Kai kurios savivaldybės kompensuoja tik neapdrausto turto žalą, taip sudarydamos paradoksalią situaciją“, – rašoma tarnybos pranešime.

„Pavyzdžiui, Šiaulių rajone lėšos gali būti skiriamos ir apdraustam turtui, tuo tarpu kitose savivaldybėse atsakingi gyventojai, kurie yra apsidraudę, jokios pagalbos negauna. Tai gali skatinti gyventojus nesidrausti ir net nuslėpti draudimo faktą“, – teigiama jame.

Pasak STT, praktikoje nustatyta, jog pareiškėjų prašymai yra tenkinami skirtinga procentine apimtimi, pavyzdžiui, vienu atveju išmokama 82 proc. prašomos sumos, kitu atveju – 97 proc. Išmokos nustatomos ir skiriamos mero potvarkiu be objektyvios ir patvirtintos metodikos, todėl tai kelia neteisėtų susitarimų ir subjektyvių sprendimų rizikas.

Atsižvelgusi į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė savivaldybėms antikorupcinio pobūdžio pasiūlymus dėl mero rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo proceso tobulinimo.

STT siūlo teisiniame reglamentavime įtvirtinti reikalavimą pareiškėjams pateikti objektyviai patirtą žalą pagrindžiančią dokumentaciją, įtvirtinti lėšų skirstymo metodiką, aiškius skiriamų lėšų dydžius ar maksimalius rėžius.

Šios savivaldybės per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.