SUKČIAI UŽĖMĖ INTERNETĄ: GREITAI NEBELIKS BŪDŲ, KAIP BŪTI VISIŠKAI SAUGIAM?
- Kauno.diena.lt inf. 1
Kas antras lietuvis yra susidūręs su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. Ir atsikvėpti lengviau tikrai ne laikas. Priešingai – sukčių atakos tik suintensyvėjo, praneša LNK.
„Aš į „skelbiu.lt“ įdėjau skelbimą, kad parduodu grandines automobiliui. Tą pačią dieną parašė kažkoks žmogus, kad nori jas pirkti, klausinėjo klausimų ir tiesiog sutarėme, kad jis perka“, – pasakojo susidūręs su elektroniniais sukčiais Laimonas.
Vis dėlto sukirtus rankas laukė nemaloni staigmena.
„Atsiuntė man kažkokią fiktyvią nuorodą, kuri atrodo it „skelbiu.lt“. Aš supildžiau kortelės duomenis ir iš kortelės buvo bandyta nuskaityti lėšas“, – sakė Laimonas.
Laimonas įspėja: tai, kad žaibiškai pavyksta parduoti savo siūlomą prekę, ne visada geras ženklas.
„Tik kėlė įtarimą, kad sakė: „aš jau sumokėjau, o jūs turite užsiregistruoti savo kortelę, kad gautumėte pinigus ir kurjeris su jumis susieks“. Buvo toks įtarimas, kad kažkaip per paprastai“, – šnekėjo Laimonas.
Staigiai susizgribęs, kad pateko į pinkles, vyras užblokavo savo korteles ir ištuštino sąskaitas, kad nuo jų nepavyktų nuskaityti pinigų.
Tokia sukčių schema skelbimų portalui yra žinoma. Pirma sukčiai pasiūlo bendrauti per kitas susirašinėjimo programėles, užduoda kelis klausimus ir atsiunčia nuorodą.
Stop kadras
„Tai – pasikartojantys atvejai. Pastebėjome, kad buvo suaktyvėjimas pavasarį ir dabar, rudenį. Tai – natūralu, apskritai lankytojų srautas didėja pavasarį ir rudenį, yra matomas šioks toks sezoniškumas“, – komentavo skelbimų portalo vadovas Simonas Orkinas.
Apsigavę skelbimų portale patiria nuostolius nuo 50 eurų iki kelių tūkstančių.
„Dažnai būna, kad kalba, bendraujant su apsišaukėliu pirkėju, būna netaisyklinga, rašo su klaidomis. Pats fiktyvus puslapis taip pat būna su klaidomis, būna netikslumų, netikslaus formatavimo. Yra viena vieta, kuomet visada galite pasitikrinti, tai – puslapio adresas. Būtinai turi būti „skelbiu.lt“ domenas, bet po „lt“ negali būti taško“, – aiškino S. Orkinas.
Akivaizdu, kad sukčiai nesnaudžia ir tų sukčiavimų, ypač elektroninių, vis daugiau ir daugiau.
„Kiekvieną mėnesį pradedame apie 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčiavimais. Šiemet yra apie 18 proc. daugiau sukčiavimų negu pernai per tą patį laikotarpį. Akivaizdu, kad sukčiai nesnaudžia ir tų sukčiavimų, ypač elektroninių, vis daugiau ir daugiau“, – kalbėjo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Augantys sukčiavimo mastai skatina žmones atsargiau elgtis su asmenine informacija ir duomenimis, tačiau ateityje to gali neužtekti.
„Ateina dirbtinio intelekto sprendimai, kai pavieniais atvejais atsiskaitymų internete prašys parodyti tavo veidą, prašys identifikuoti su savo kitais biometriniais duomenimis. Bet ir šitų biometrinių duomenų apgaudinėjimo būdai jau yra atsiradę. Atsirado netikri, sugeneruoti vaizdo įrašai, netikri, sugeneruoti garso įrašai. Būdų, kaip būti 100 proc. saugiam, nebebus“, – tikino kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Anot eksperto, kovoti su internetiniais sukčiais sunku ir dėl nepakankamo valstybės dėmesio kibernetiniam saugumui, taip pat dėl plataus tinklo.
„Tie patys tyrimai yra žymiai sudėtingesni, nes mes neturime nei kažkokių tarptautinių sutarčių su, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos šalimis. Tie tyrimai yra pakankamai sudėtingi ir ilgai užtrunka“, – sakė R. Matonis.
Nuo ilgapirščių apsisaugojęs Laimonas pabrėžė, kad apsigauti išties lengva, o tai rodo ir statistika. Dažniau su sukčiais susiduria 36–55 metų žmonės, miestiečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
2 komentarai -
BNS inf.17 komentarai -
LNK inf.13 komentarai
123