Atviras pareigūnės interviu: suaugusio žmogaus lavonas visai kas kita nei naujagimio | KaunoDiena.lt

ATVIRAS PAREIGŪNĖS INTERVIU: SUAUGUSIO ŽMOGAUS LAVONAS VISAI KAS KITA NEI NAUJAGIMIO

  • 10

„Jau bus apie dešimt metų, kai dirbu policijoje. Nors esu ir empatiška, labai jautri, bet išmokau nesinešti darbo į namus ir visas neigiamas emocijas palikti darbe. Išskyrus šių metų sausio 4-ąją patirtas emocijas, kai gavome pranešimą apie nužudytą naujagimį“, – pasakojo Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė Irmina Naumovienė.

Specialistė pasakojo, kad niekada nepamirš šios dienos. Nors mačiusi ir šilto, ir šalto, tąkart suvaldyti emocijų jai nepavyko. Sako, tai buvo ženklas, kad stovi ties raudona linija. Supratusi, kad reikia kažką daryti. 

„Gavome iškvietimą apie nužudytą kūdikį ir taip pat susižalojusią mamą. Jau vien išgirdus šią informaciją, ėmė kilti įtampa, panika, nes pirmą kartą susidūriau su tokiu įvykiu. Suaugusio žmogaus lavonas visai kas kita nei naujagimio. Atvykus į įvykio vietą, mus pasitiko kolegos, kurie irgi buvo ištikti šoko dėl šios tragedijos. Belaukiant teismo medicinos eksperto, atsistojau tarpduryje  ir žiūrėjau į kambarį, kur turėjo būti tas vaikelis. Ir gal tik po pusės minutės suvokiau, kad aš žiūriu į to negyvo vaiko kūnelį. Tai buvo vienas iš raudonų ženklų, kad reikia kažką daryti, nes buvo labai plona linija iki apsiverkimo. Visos emocijos prasiveržė grįžus į skyrių. Tiesiog išgirdus paprastą klausimą, kur buvome, pratrūko emocijos, tarsi kas būtų atsukęs kranelį. Nori, nenori, vis tiek tie vaizdai lindo į galvą, kodėl, kaip iš viso, dėl kokių priežasčių taip galėjo atsitikti, kuo tas vaikelis nusikalto“, –  kalbėjo I. Naumovienė.   

Visas interviu – vaizdo įraše:

Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė Irmina atviravo apie darbo specifiką. Sako, kad labai svarbu sugebėti atsiriboti nuo įvykio, nes emocijoms darbe – ne vieta, tai neprofesionalu. Tačiau ne visada pavyksta.

Gavome iškvietimą apie nužudytą kūdikį ir taip pat susižalojusią mamą. Jau vien išgirdus šią informaciją, ėmė kilti įtampa, panika.

 

„Įvykio vietose man sunkiausia matyti artimųjų emocijas, jų skausmą, kaip jie verkia, sielvartauja. Emociškai labai sunku, nes, atrodo galiu atsistoti šalia ir verkti kartu su jais, nors nepažįstu tų žmonių. Kažkaip labai ta emocija paveikia ir dažnai būna sunku sutramdyti save, tačiau žinai, kad privalai tą padaryti, nes kitaip būtų neprofesionalu. Pasirodytum silpnas ir reikėtų paklausti savęs, ar iš viso tinki šiai tarnybai“, – sakė I. Naumovienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

kiesa

Kokie jus vis dėl to komentatoriai esat degradai net šlykštu skaityti tokius jūsų komentarus kokiame konteineryje jus uzaugot

Nu

Ir gerantofilas yra visai kas kita nei nekrofilas. O būna ir nekrofilas, gerantofilas, zoofilas, pedofilas vienoj asmenybėje. Pavyzdys - broliai Banzo, kur suklastoti dokumentai ir kai kada pavardė Banza, yra Banzaičių...Banzienių. Visi - vien tik verslininkai.

Apsirgo ir neteko sąmonės mama

Jai 95 metai. Greitoji pagalba 15 km važiavo 50 minučių. Per tą laiką atgaivo sąmonę. Lašinių kalnas greitukės gydytojas kiekviename sakinyje kartojo: „ko jūs norite, juk ji tokia sena“. Į klausimus ką mums daryti, praktiškai atsakinėjo, kad nieko nereikia daryti, laukite kada numirs, mat jau savo nugyveno. Ir net davė suprasti, kad tiek ilgai gyvendama ji užima trukdo ir užima vietą skirtą jauniems. Galų gale nieko nenustatęs ir nepasiūlęs gydymo išvažiavo. Šiap, tiesiog smalsu: ar ir apie savo motinas taip galvoja ir kalba gydytojai: „savo atgyveno“, „užima svetimą vietą“?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS