Vilniuje susitikę Baltijos šalių kultūros ministrai sakė tikintys, kad naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete išaugs parama kultūrai, kurią Briuselis kol kas finansuoja gerokai mažiau nei kitas sritis, tokias kaip žemės ūkis.

Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas teigė, kad naujoje finansinėje perspektyvoje, kuri prasidės 2014 metais, kultūros žmonės daugiau struktūrinės paramos sulauktų įrodę, kaip jų veikla padeda kurti darbo vietas.

Estijos Kultūros ministerijai vadovaujantis Reinas Langas nusistebėjo, kad ligšiolinė neproduktyvi ES politika neproporcingai daug finansuoti žemės ūkį tęsiama, nors Europa ir pralaimi konkurencinę kovą Azijai. Estų ministras taip pat perspėjo dėl katastrofiškų padarinių, kuriuos atneštų ES žlugimas.

„Dabar technologijos virsta išmaniomis, vadyba yra išmani, visa visuomenė orientuota į žinias, kūrybingumą. Lygiai taip pat kultūros žmonės turėtų būti išmanūs. Jie neturėtų su taranavimo instrumentais laužti vartų - galima labai elegantiškai įeiti pro duris, pademonstruojant, kad kūrybinės veiklos siejasi su ekonomika, inovacijomis, įtraukia technologijas, edukaciją, bendruomenių kūrimą“, - BNS sakė A.Gelūnas.

„Šiuolaikinė visuomenė yra truputį sutrikusi dėl greitos kaitos ir ypač finansinės krizės. Jei kultūros žmonės pademonstruos gebėjimą bendradarbiauti ir atnešti naudą, kurti darbo vietas, tai struktūrinė parama turėtų būti užtikrinta“, - kalbėjo ministras.

Pasak jo, kol kas darbiniame dokumente parama kultūrai numatomas kaip „horizontalus prioritetas“, kuris apima įvairias sritis, tokias kaip regionų plėtrą, sveikatos apsaugą, mokslą ir švietimą, ūkį.

„Šioje 2014-2020 metų perspektyvoje labiau nei 2007-2013 metų perspektyvoje kūrybiškumo, inovacijų dėmuo turėtų būti labiau matomas“, - sakė ministras.

Į Kultūros ir kūrybinių industrijų konferenciją atvykęs Estijos kultūros ministras R.Langas teigė, kad ES prioritetai kol kas buvo netinkami.

„Šiuo metu ES išleidžia 70 proc. savo biudžeto bendrai žemės ūkio politikai. Tai reiškia, kad vidutinė karvė Europoje dienai gauna daugiau pinigų nei du milijardai žmonių Žemėje. Visi žinome, kad tai netinkama ilgalaikėje perspektyvoje - tai žino visi politikai, įskaitant europarlamentarus. Tačiau kitoje finansinėje perspektyvoje bendrai žemės ūkio politikai skirsime 70 procentų“, - pirmadienio vakarą per Nacionalinėje dailės galerijoje surengtą konferenciją kalbėjo Estijos ministras.

„Apie sisteminę krizę kalbame jau ketverius metus, ir nieko neįvyko. Dar išleidžiame daugiau nei pagaminame. Visose valstybėse narėse populiarėja populistinės partijos. Pralaimime kovą dėl darbo vietų Azijai. Pasaulio centras bus Azija. Galime apie tai galvoti, ką norime, bet tai aiški realybė“, - tvirtino R.Langas.

Kartu jis perspėjo, kad mažoms valstybėms, tokios kaip Baltijos šalys, ES žlugimas atsilieptų itin skaudžiai.

„Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro turime dirbti, kad ES funkcionuotų, o ne kovoti prieš ES. ES žlugimas būtų pragaištingas ne tik paprastam ES piliečiui ekonomine prasme, bet ypač mažoms šalims“, - perspėjo Estijos kultūros ministras.

Baltijos šalių ir Danijos kultūros ministrai dalyvavo Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje kultūros ir kūrybinių industrijų konferencijoje.

Dėl ES biudžeto 2014-2020 metais tikimasi susitarti šių metų pabaigoje arba kitąmet.