DIDŽIOJO PENKTADIENIO PASNINKO NESILAIKO DAUGIAU NEI TREČDALIS LIETUVIŲ

Gavėnia – tai apsivalymo laikotarpis, kurį vainikuoja Didysis penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sotaus, riebaus bei mėsiško maisto. Tačiau daugiau nei trečdalis – 35 proc. – lietuvių prisipažįsta, kad šią dieną nepasninkauja, o ketvirtadalis stengiasi laikytis tradicijos nevalgyti mėsos, bet jiems ne visada pavyksta.

Pasak Zitos Kelmickaitės, etnomuzikologės, šiandien lietuviai į Didžiojo penktadienio tradicijas žiūri kiek laisviau. Pamiršta raginimą susilaikyti nuo linksmybių – ypač jaunesni žmonės, neatsisako paskanauti ir mėsos. Visgi, jos manymu, šiandien svarbiausia nedaryti pseudotradicijų, per prievartą nevaidinti. Tai, pasak jos, net baisiau nei pamiršti senas tradicijas.

Griežtai mėsos Didįjį penktadienį nevalgo 27 proc. Lietuvos gyventojų, o visą Gavėnios laikotarpį jos atsisako tik beveik kas dešimtas lietuvis, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.

„Nuo seno šią dieną ant stalo jokiu būdu nebūdavo patiekalų iš mėsos, nieko riebaus, saldaus ir gurmaniško. Visas gėrybes šeimininkės palikdavo Velykų stalui, ant kurio tarp margučių būtinai puikuodavosi ir patiekalai iš mėsos – kepta višta ar žąsis, kumpis ar netikras zuikis. Pasninkavimo laikotarpis būdavo praėjęs ir ateidavo metas naujiems darbams, kurių imantis reikėdavo gerokai pasistiprinti“, – sako Algis Kairys, skonio meistras ir kulinaras.

Tyrimas rodo, kad religinės tradicijos pasninkauti per Didįjį penktadienį nesilaiko net du kartus daugiau vyrų (48 proc.) nei moterų (24 proc.). Pasak A. Kairio, moterys nuo senų laikų būdavo šeimos tradicijų puoselėtojos, joms būdavo patikėti pagrindiniai švenčių papročiai. Natūralu, kad taip išliko iki šių dienų.

Per Didįjį Penktadienį dažniau pasninko nesilaiko nesusituokę Lietuvos gyventojai (45 proc.) nei sukūrę šeimą (34 proc.). „Šiandien žmonės, ypač vienišiai, be šeimos, į tradicijas, manau, žvelgia laisviau, kiek kitaip, nebijo eksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicines šventes sutinka draugų būryje arba pasirenka tas kelias laisvas šventines dienas praleisti kitoje šalyje“, – teigia A. Kairys.

Z. Kelmickaitė tvirtina, kad šiandien gyvenimo tempas pasikeitęs ir žmonės nebeskiria tiek daug laiko tradicijoms. Tiek Gavėnios metu, tiek per pačias Velykas.

„Senos tradicijos prieš Velykas pasninkauti ar šventės išvakarėse kruopščiai tvarkyti namus, švarintis ir visai šeimai dažyti kiaušinius darosi nebe tokios svarbios. Juk dalis lietuvių galvoja – „ai, nueisiu į turgų ir gausiu tų margučių“. Ką jau kalbėti, kad jauni žmonės nebeskiria vištos kiaušinio nuo anties ar žąsies“, – tvirtina Z. Kelmickaitė.

Religinės pasninko tradicijos dažniau laikosi arba stengiasi laikytis vyresni nei 46 metų amžiaus lietuviai bei mažesnių miestų, rajonų ir kaimų gyventojai. Per Didįjį penktadienį visai nepasninkauja tik 28 proc. žmonių, kurie gyvena mažesniuose miestuose bei kaimuose ir net 40 proc. didžiųjų miestų gyventojų.

„Natūralu, kad sena tradicija prieš Velykas nevalgyti patiekalų iš mėsos aktualesnė vyresniems Lietuvos gyventojams, kurie dar matė, kaip šios tradicijos laikėsi jų seneliai ir tėvai. Taip pat kaimo gyventojams, kurie nuo seno kur kas rimčiau žiūri į papročius ir tradicijas nei gyvenantys mieste“, – sako A. Kairys.

4 proc. Lietuvos gyventojų religinė tradicija per Didįjį penktadienį vengti patiekalų su mėsa apskritai neaktuali, nes jie yra vegetarai.