VDU Botanikos sodo nuotr.

FLORISTINIAI PAVEIKSLAI GIMĖ IŠ NORO ATSIVERTI GAMTAI

2023-10-29 17:00
Kauno.diena.lt inf.

Visus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune darbavosi kūrybinė komanda: iš gamtos kismo, augalų estetikos ir gražiausių nutylėjimų floristė-dekoratorė Kristina Klimaitė ir fotografė Simona Tiškė sukūrė dvylikos fotopaveikslų su floristiniais elementais ciklą meilės ir gamtos tema.

Projekto, prie kurio įvairiais etapais prisidėjo apie 50 žmonių, kulminacija – naujai įrengtose VDU Botanikos sodo oranžerijos patalpose atidaryta paroda „Meilė kalba“, kuria sodo lankytojai galės grožėtis iki gruodžio. Menininkės pasakoja apie kūrybinės virtuvės užkulisius ir įkvėpimą.

– Kodėl savo darbo erdve nusprendėte pasirinkti būtent Botanikos sodą?

Kristina: Botanikos sodas labai susijęs su mano aistra augalams ir botaniniams elementams. Pasiūliusi idėją ir gavusi sodo administracijos pritarimą, be galo apsidžiaugiau: aš, floristė, turėsiu galimybę laisvai kurti Botanikos sode! Juolab kad patį sodą pažįstu jau seniai ir gan iš arti: dar studijuodama turėjau galimybę prisiliesti prie VDU Botanikos sodo augmenijos priežiūros. Kai prieš dešimtmetį pasirinkau vestuvių floristikos kryptį, vis dažniau lankydavau šias nuostabiai besikeičiančias erdves. Dirbdama floriste-dekoratore matau, kiek daug augalų sunaudojama akimirkos grožiui sukurti. Tad kilo vidinis poreikis tą grožį išlaikyti kuo ilgiau.

Virsmas: fotopaveikslai su floristiniais elementais atskleidžia besikeičiančios gamtos ciklą. / VDU Botanikos sodo nuotr.

Simona: Šių metų darbas – paveikslų ciklas „Meilė kalba“ – 2022 m. sukurto ciklo „Žydinčios pasakos“ tęsinys. Tik pirmoje mūsų parodoje paveikslų herojai buvo vaikai, mamos ir visi kūriniai buvo sukurti fotostudijoje. Šiais metais norėjosi išeiti iš studijos ribų, atsiverti gamtai, neriboti savęs. Pati VDU Botanikos sodo aplinka diktavo kūrybinius sprendimus: ji labai įvairi, ypač keičiantis metų laikams, o tai mums ypač tiko įgyvendinant metų ciklo idėją. Šįkart herojais pasirinkome suaugusiuosius – daugiausia poras arba moteris. Iš viso projekte dalyvavo septyniolika modelių ir du gyvūnai.

– Kaip kilo paveikslų idėjos?

Simona: Šiais paveikslais norėjosi paneigti saldžių vestuvių temą, pasakoti istoriją, o ne parodyti banalų, atseit tobulą grožį. Esu meno žmogus ir ne itin mėgstu tai, kas tarsi išlaižyta. Labiau žaviuosi paslaptingais momentais, nutylėjimais, daugtaškiais. Tad šiame cikle stengiausi ne vien parodyti nuostabią Kristinos floristiką, bet paieškoti ir gilesnės minties. Tikriausiai todėl man ir patinka Kristinos darbai – jos floristikoje galima pamatyti ir džiovintos gėlės grožį, ir kietos, lapus žiemą pametusios šakos grubumą, ir švelniausią pumpurą, besistiebiantį pasveikinti pavasario.

VDU Botanikos sodo nuotr.

Kristina: Kiekvienam mėnesiui atidžiai rinkome augalus, kad jie ne tik gerai atrodytų nuotraukoje, bet ir būtų įamžinti integruoti ant fotodrobės paveikslo, kai bus sudžiovinti. Labai padėjo ir Botanikos sodo interneto puslapis, kuriame aprašomi kiekvieno sezono augalai, jų ypatumai ir žydėjimo laikas. Visus metus, kiekvieną mėnesį, atvykdavau mažiausiai po du tris kartus, rinkau gamtoje egzistuojančius natūralius augalus. Po pasivaikščiojimų su sodo dendrologais ir gėlininkais gerokai ūgtelėdavo ir žinių bagažas. Tiesa, sodo augalai labiau pasitarnavo kaip įkvėpimas, nes didžioji dalis projekte naudotų augalų buvo įsigyta iš Nyderlandų.

– Kiekvienas mėnuo pasakoja savo istoriją – kuri jų įsiminė labiausiai?

Kristina: Vasara ir gėlės – kaip ir savaime suprantamas dalykas, bet man didžiausią įspūdį paliko augalų paieška natūralioje Botanikos parko aplinkoje žiemos metu. Kaip dabar pamenu: braidžioju keletą valandų per sniegą ir ieškau gražiausių mano akiai pusnyse paskendusių medžio šakų, sustabarėjusių ir sudžiūvusių gėlių žiedynų ar kekių. Batai permirkę, pirštai sulediję, automobilio bagažinė ir sėdynės šlapios ir purvinos, nes kartais, žmogus, ne viską apgalvoji. Tada paklausiau savęs: ir ką aš čia veikiu? Ir čia pat sau atsakiau: mėgaujuosi gyvenimu! Taip gimė gruodžio ir vasario mėnesių floristinės kompozicijos projekto „Meilė kalba“ nuotraukoms.

VDU Botanikos sodo nuotr.

– Ką koduojate pavadinimu „Meilė kalba“?

Simona: Pasirinktas pavadinimas „Meilė kalba“, nes ji iš tiesų kreipiasi į mus įvairiomis kalbomis, spalvomis ir skoniais. Ją sunku apčiuopti, pagauti, ją galima tik patirti, pajausti, išgyventi. Ciklo paveikslai dvelkia vestuvių tema, tačiau jie ne tik apie vestuves: jie apie mus – netobulai tobulus Botanikos sodo aplinkoje, besikeičiančios gamtos apsuptyje.