Nors visos ašaros sudarytos iš vandens, druskos, hormonų ir baltymų, olandų fotografui Maurice‘ui Mikkersui kiekviena jų yra unikali ir turi savą istoriją. 

Mikroskopu ašaras tyrinėjantis fotografas pastebėjo, kad dviejų vienodų ašarų nebūna, be to, jis bando įžvelgti skirtumus tarp dėl įvairių emocijų išlietų ašarų.

M. Mikkersas yra dirbęs medicinos laboratorijoje, o pradėjęs projektą „Fantazijos iš ašarų“, vėl grįžo prie mikroskopo. „Šis projektas reikalauja tikslumo. Čia negali paskubėti. Jokio lėkimo. Ir tada lauki nuostabaus rezultato“, – kalba fotografas.

Pakištos po mikroskopu, ašaros kristalizuojasi ir išdžiūsta maždaug per pusvalandį. Tokiu būdu M. Mikkersas jau yra įamžinęs daugiau nei 50 ašarų.

Fotografas pripažįsta, kad padaryti ašaros nuotraukai prireikia iki 250 kadrų. Jis pats sugalvojo, kaip per mikroskopą nufotografuoti ašaras, o gaunamas rezultatas priklauso nuo kelių faktorių – nuo pačios ašaros, temperatūros, drėgmės patalpoje, kur ašara džiūsta. Tiesa, pačios ašaros yra skirstomos į kelis tipus ir žvelgiant per mikroskopą atrodo skirtingai.

„Mane labiausiai domina dėl tam tikrų emocijų išlietos ašaros, nes už jų slypi istorija. Kai verki dėl ko nors, tai atsispindi ašaroje ir ji būna unikali. Per ją gali pasidalyti savo istorija“, – įsitikinęs fotografas.

Be įvairių emocijų sukeltų ašarų, menininkas tyrinėja dar dviejų tipų. Jis ašaras aukojančius savanorius priverčia ašaroti pūsdamas į akis vėją, taip išgaunamos bazinės ašaros – natūralus akių drėkinimo skystis. O pjaustant svogūnus išsiskiriančios ašaros vadinamos refleksinėmis.

Plačiau – LRT kultūros laidoje „Euromaxx“.