Filmas remiasi feministine kritika, nagrinėjančia moters kaip subjekto tapsmą galios struktūrose. Pasitelkiant Simone de Beauvoir „antrosios lyties“ teoriją (The Second Sex, 1949), galima teigti, kad Fridos pradinis naivumas atspindi patriarchalinės visuomenės primestą moters vaidmenį – objekto, kuriuo manipuliuoja vyriška galia. Tačiau, kaip ir teigia S. de Beauvoir, moteris gali išsivaduoti per savimonės procesą, kurį matome Fridos personažo raidoje (1).

Fridos transformacija filme – daugiasluoksnė. Pradžioje ji yra pasyvi stebėtoja, priimanti Slaterio diktuojamas žaidimo taisykles. Tačiau su laiku ji pradeda suprasti manipuliacijos mechanizmus ir mokosi veikti pagal naujas sąlygas. Ši transformacija nelinijinė – ji patiria abejonių, baimės ir netgi tam tikrą priklausomybę nuo Slaterio galios. Tačiau galutinis jos veiksmas parodo, kad ji perėmė kontrolę ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu lygmeniu.

Filmo erdvės – izoliuota privati sala – tampa simboline patriarchalinės galios metafora, kurioje moteris privalo perprasti žaidimo taisykles, kad ištrūktų iš manipuliacijos spąstų. Kaip pastebi Judith Butler („Gender Trouble“, 1990), lyčių normos yra performatyvios ir gali būti peržengtos per aktyvų veiksmą (2). Frida iš pradinės pasyvios aukos virsta veikėja,  perimančia kontrolę. Papildomai verta panagrinėti, kaip Fridos elgesys dera su Laura Mulvey „male gaze“ koncepcija („Visual Pleasure and Narrative Cinema“, 1975) (3). Pradiniuose kadruose Frida yra stebima kaip estetinis objektas, kurio veiksmus riboja patriarchalinė vizualinė sistema. Tačiau, kai Frida perima naratyvo kontrolės svertus, ji išsivaduoja iš vyro dominavimo per žvilgsnį, tarsi laikinai išvengdama kino industrijos primestų lyčių hierarchijų.

Filme manipuliacija atsiskleidžia tiek psichologiniu, tiek socialiniu lygmeniu. Frida priversta naviguoti per Slaterio personažo kuriamą kontrolės sistemą, primenančią Michelio Foucault galios analizę („Discipline and Punish“, 1975). Jis pabrėžia, kad galia funkcionuoja ne tik per fizinę prievartą, bet ir per simbolinę kontrolę ir stebėjimą, o tai filme vizualiai perteikiama per Fridos stebėjimą kameromis ir jos laisvės ribojimą (4).

Z. Kravitz režisūrinis stilius pasižymi minimalistine, bet efektinga vizualine raiška. Ji dažnai naudoja artimus kadrus perteikdama veikėjų emocinę būseną subtiliais veido išraiškos pokyčiais. Spalvų paletė taip pat prisideda prie filmo atmosferos – pradiniai šilti atspalviai palaipsniui keičiami šaltesniais, kai Fridos suvokimas apie situaciją tampa aiškesnis. Žanriniu požiūriu „Duok ženklą“ galima laikyti psichologiniu trileriu, balansuojančiu tarp noir estetikos ir feministinio siaubo. Kaip ir Jordano Peele’o „Get Out“ (2017), Z. Kravitz pasitelkia žanro konvencijas, kad pabrėžtų socialines problemas, šiuo atveju – lyčių galios santykius.

Z. Kravitz aktorinė karjera padėjo jai kurti veikėjų psichologinius niuansus, tačiau kartu kėlė iššūkių kaip režisierei. Ankstesniuose jos vaidmenyse, tokiuose kaip „Dideli maži melai“ („Big Little Lies“, 2017–2019), ji dažnai įkūnijo moteris, kovojančias su vidiniais ir išorės demonais. Tai suteikė jai jautrumo ir empatijos režisuojant Fridos personažą, tačiau taip pat galėjo sunkinti gebėjimą atsiriboti nuo asmeninės aktorinės perspektyvos. Z. Kravitz režisūros darbe jaučiamas tam tikras eksperimentavimas su tempais ir nuotaikų kaita. Jos sprendimas ilgiau išlaikyti tam tikrus kadrus, leisti veikėjams išreikšti emocijas be dialogo rodo stiprią vaizdinę intuiciją.

Filmas reflektuoja post#MeToo epochos diskursus apie galios santykius ir moterų emancipaciją. Po 2017 m. Harvey Weinsteino skandalo kinas vis dažniau nagrinėja smurto ir kontrolės klausimus. „Duok ženklą“ galima vertinti kaip dalį platesnio feministinio kino bangos, pergalvojančios moters vietą trilerių ir siaubo filmuose.

„Duok ženklą“ – ne tik debiutinis Z. Kravitz filmas, bet ir svarbus įkūris feministiniame kine. Jis nagrinėja, kaip moteris gali išsivaduoti iš patriarchalinės sistemos, kaip manipuliacija tampa galios priemone ir kaip psichologinis teroras gali veikti tiek individo, tiek visuomenės lygmeniu.

1 – https://bookskim.lt/pdf/lt/book/www.bookskim.lt_750_abstrakt-Antroji_lytis-Simone.pdf

2 – https://selforganizedseminar.wordpress.com/wp-content/uploads/2011/07/butler-gender_trouble.pdf

3 – https://www.amherst.edu/system/files/media/1021/Laura%20Mulvey%2C%20Visual%20Pleasure.pdf

4 – https://monoskop.org/images/4/43/Foucault_Michel_Discipline_and_Punish_The_Birth_of_the_Prison_1977…