„Kol kas gerų žinių negaliu pranešti, bet galiu pasakyti, kad dedame visas pastangas, kad ir kiti sektoriai turėtų pakankamą finansavimą“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

„Tikrai suprantu svarbą, bet lygiai taip pat ir iššūkių daug turime. Ką aš galiu pažadėti, kad procesas biudžeto formavimo dar nesibaigė ir tikrai ieškosime galimybių. Bet turime suprasti, kad prioritetai yra prioritetai“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Pasak jos, didžiausias prioritetas dabar yra saugumas.

„Bet be abejo, biudžetas yra įtemptas, ir mes suprantame, kad gynybos poreikiai irgi yra dideli, saugumas dabar yra didžiausias prioritetas, matant, kas darosi ir kokie bandymai ateina iki Lietuvos“, – sakė premjerė.

Taip ji kalbėjo po to, kai Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus pranešė, kad kitąmet Tokijuje suplanuotas renginys „Čiurlioniui 150“ gali neįvykti, nes šiuo metu jam vis dar neužtikrintas finansavimas iš Kultūros ministerijos.

Ministrės pirmininkės manymu, tokia situacija susidarė ne dėl kultūros ministro nebuvimo. Spalio pradžioje pareigas paliko savaitę ministerijai vadovavęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius.

„Aš manau, kad čia ne dėl ministro, nes biudžetas yra pradedamas planuoti pavasarį ir jau tuos poreikius turėjo Finansų ministerija dar iki Vyriausybės pasikeitimo, tai kodėl nesuveikė tam tikri elementai ir saugikliai, negaliu pasakyti, turiu į tą klausimą įsigilinti“, – nurodė I. Ruginienė.

Pasak M. K. Čiurlionio muziejaus, pagal susitarimą su Japonijos puse, Lietuva turi padengti parodos transportavimo, draudimo, įrengimo ir restauratorių komandiruočių išlaidas, kurių vertė sudaro per 234 tūkst. eurų.

Muziejaus vadovės Virginijos Vitkienės teigimu, šios išlaidos vis dar nėra įtrauktos į 2026–2028 metų valstybės biudžeto projektą, nors dėl biudžeto su Lietuvos institucijomis deramasi jau dvejus metus.

Kultūros ministerija BNS patvirtino, kad biudžeto projekte nenumatyta suma, reikalinga M. K. Čiurlionio kūrybos jubiliejinei parodai Tokijuje. Ministerija žada dėti visas pastangas, kad paroda įvyktų, ir pažymi, kad kitų metų biudžetas dar negalutinis.

Paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota kitų metų kovo 28 – birželio 14 dienomis, pirmą kartą pristatytų lietuvių menininką Japonijos nacionaliniame muziejuje.

Renginys įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą programą „Čiurlioniui 150“, skirtą 150-osioms kūrėjo metinėms.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos ir yra palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žymiausiu šalies menininku, sukūrusiu tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.