KAS IŠGELBĖS LIETUVOS PAVELDO PERLĄ – LENTVARIO DVARĄ?

Jei dar kelerius metus niekas nesiims tvarkyti Lentvario dvaro, neatmestina galimybė, kad buldozeriais teks jį sulyginti su žeme. Tuo įsitikino Seimo Kultūros ir švietimo komiteto atstovai, aplankę dvarą.

„Situacija – žiauri. Dvaras neaptvertas ir nesaugomas. Jis jau tapęs vietinių asocialių asmenų lindyne“, – baisėjosi komiteto vadovas Raimundas Paliukas.  Jis tikisi iki birželio pradžios išsamiai išsiaiškinti šio dvaro teisinę situaciją ir su valstybės institucijomis ieškoti kelių šiam unikaliam statiniui gelbėti.

Pasak R. Paliuko, būtų geriausia, jei Lentvario dvarą perimtų valstybė. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis atsargiai vertina tokį planą. Kai panašiu būdu Kėdainių rajone esantis Kalnaberžės dvaras buvo nusavintas iš buvusio Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, ir perduotas valstybės reikmėms, situacija jame nepasikeitė. Tačiau ir R. Paliukas, ir Š. Birutis laikosi nuostatos, kad būtų nedovanotina Lentvario ir kitus labiausiai apleistų dvarų sąraše esančius pastatus palikti likimo valiai.

Bankrutavusiam savininkui dvaras neberūpi

Lentvario dvarą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi įmonės „Lentvario kilimai“ administracija, 2007 m. įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Kurį laiką jis prižiūrėjo dvarą ir dar 2008 m. jame atšoko vestuves su dabar jau buvusia žmona Asta Valentaite.

Kai L. Pinkevičių ištiko bankrotas, 2012 m. dvarą areštavo SEB bankas, kuriam verslininkas jį buvo užstatęs. Panašu, kad prieš vestuves dvaras buvo šiek tiek aptvarkytas, bet po šventės L. Pinkevičius juo nustojo rūpintis, todėl šiuo metu pastato būklė katastrofiška.

„Dvaras oficialiai kol kas – mano, bet bankas jį jau parduoda. Pardavęs pinigus pasiims sau. Jei norėtų, dvarą galėtų perimti savo žinion, bet to kažkodėl nedaro. Prarasti dvarą man gaila, bet nieko nepadarysi – toks gyvenimas“, – sakė su LRT.lt bendravęs L. Pinkevičius.

Jis neslėpė, kad jau yra sulaukęs Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atakų dėl neprižiūrimo ir griūvančio dvaro, tačiau prisipažino nebeketinąs daugiau į jį investuoti: „Aš tvarkysiu dvarą, o bankas parduos ir pasiims pinigus? Tai nelogiška. Juk dvaro tvarkymui ir projektavimo darbams prieš sunkmetį išleidau apie pusę milijono eurų.“

L. Pinkevičiaus paskaičiavimais, dvarui ir šalia jo esančiam parkui sutvarkyti prireiktų 1,5–2,5 mln. eurų.

Kol kas pirkėjų neatsiranda 

„Lentvario dvaro savininkas nėra bankas ir bankas nėra perėmęs šio turto. Bankas yra hipotekos turėtojas, tačiau dėl to bankas neįgyja turto valdymo teisių. Turtą varžytinėse parduoda antstolis. Kol kas turtas nėra parduotas. Pagal Civilinį kodeksą ir Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymą, už turtą, jo priežiūrą, vertės išsaugojimą yra atsakingas turto savininkas. Jis turi pareigą turtą prižiūrėti ir saugoti, jam taip pat tenka atsakomybė už padarytą žalą“, – taip apie esamą Lentvario dvaro teisinę ir finansinę situaciją LRT.lt sakė SEB banko atstovė spaudai.

Jau du kartus antstoliai bandė dvarą parduoti, tačiau niekas nepanoro jo įsigyti. Buvo nurodyta, kad dvaro vertė turėtų siekti daugiau nei 1 mln. 155 tūkst. eurų. Neatsiradus pirkėjų per pirmąsias varžytines, antrosiose varžytinėse kaina buvo sumažinta iki 60 proc. jo vertės ir už jį buvo prašoma 695 tūkst. eurų. Tačiau ir už tokią kainą jo pirkti niekas nepanoro.

Ieškos kelių dvarui gelbėti

Spręsti, kaip išgelbėti nuo XVI a. pabaigos istorijos šaltiniuose minimą Lentvario dvarą, bus bandoma birželio pradžioje. R. Paliukas teigė, kad į Seimą kvies SEB banko ir valstybės institucijų, atsakingų už panašius kultūros paminklus, atstovus: „Taip, kaip dabar yra, būti negali, nes dar po kelerių metų gali tekti buldozeriais stumdyti dvaro liekanas. Kol kas aiškaus recepto dvarui gelbėti nežinau, tačiau, tikiuosi, kad po pasitarimo komitete, kurį planuojame birželio 8 d., rasime kokį nors sprendimą.“

Ministras Š. Birutis teigė, kad, jei ir pavyktų Lentvario dvarą perduoti valstybei, toks sprendimas iš esmės nieko nepakeistų, nes vis tiek liktų pagrindinė problema – kur gauti pinigų. Šių metų biudžete iš viso numatyta tik 1,7 mln. eurų Lietuvos paveldėtvarkai.

„Deja, paveldas atgal nesugrįš. Kuo mažiau jam skirsime pinigų, tuo daugiau jo prarasime. Dėl to varpais skambiname jau trejus metus, bet biudžete pinigų daugiau neatsiranda. Peržiūrint šių metų biudžetą, esu pasiryžęs Finansų ministerijai įrodinėti, kad gelbėti Lentvario ir kitus dvarus – pirmaeiliai reikalai, bet kaip man pavyks, nežinau“, –  kalbėjo Š. Birutis.

Tikėtis paramos paveldosaugos tvarkymui Lietuvoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 2021 m. nėra didelės vilties. Ministras priminė, kad, kai 2010–2013 m. buvo planuojamos europinės lėšos 2014–2020 m.,  iš beveik 7 mlrd. eurų paveldui buvo teskirta apie 87 mln. eurų.

„Ši suma patenkina tik gal dešimt procentų Lietuvos paveldo poreikių. Todėl dabar aš matau vienintelę išeitį – ieškoti pinigų mūsų šalies biudžete. Bet, net jei būtų padvigubintos biudžeto lėšos paveldui, vis tiek jų būtų labai mažai“, – įsitikinęs ministras.

Ką daro paveldosaugininkai?

Paklausta, ar neištiks Lentvario dvaro katastrofa, jau šešiolika metų KVAD vadovaujanti Diana Varnaitė tikino, kad departamentas daro viską, kad taip neatsitiktų: „Tie mūsų žingsniai – administracinių priemonių panaudojimas, reikalavimų teikimas savininkui. Tačiau L. Pinkevičius į visa tai nereaguoja. Todėl praėjusių metų spalį, supratę, kad mūsų visos galios jau išnaudotos, kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad būtų ieškomi išskirtiniai būdai Lentvario dvarui gelbėti. Siūlėme taisyti galiojančius įstatymus, kad galima būtų šį ir kitus dvarus iš savininkų išieškoti.“

Jeigu būtų nuspręsta Lentvario dvarą išpirkti valstybės reikmėms, tuomet, pasak D. Varnaitės, grėstų nemenkos išlaidos, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir Civilinį kodeksą, išpirkėjui – valstybei – pereitų ir visos buvusio dvaro savininko skolos.

Lentvario dvaras – pats svarbiausias

Kaip teigė D. Varnaitė, Lentvario dvaras pagal savo svarbą ir vertę yra embleminis ir laikytinas visų dvarų sąraše pirmuoju.

Šis nuo 1596 metų minimas dvaras ilgą laiką priklausė grafams Tiškevičiams, kurie jį valdė nuo 1820 iki 1939 m. Jie dvarvietėje 1855–1865 m. pastatė iki šių dienų išlikusius anglų neogotikos rūmus. Žinomas Prancūzijos architektas Edouardas Andre suprojektavo unikalų 20 ha parką. 

Kiekvienais metais, anot D. Varnaitės, nyksta ir kitas Lietuvos dvarų perlu laikomas Belvederio dvaras. Panemunėje, netoli Jurbarko, esantis XIX a. pradžios unikalus architektūros paminklas, ant kurio sienos pritvirtinta lentelė byloja, jog jis saugomas valstybės, nuo 2005 m. eina iš rankų į rankas. Neprižiūrimas ir akyse nykstantis dvaras šiuo metu priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“, kuriai vadovauja Arvydas Kvietkauskas. Kaip jis planuoja tvarkyti dvarą, LRT.lt pasikalbėti nepavyko, nes vilnietis verslininkas šiuo metu nepasiekiamas.