Paskutiniai metai – Pustelnike
Rugsėjo 22-ąją mūsų didžiajam Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui – 150. Tačiau jo gyvenimiškoji kelionė truko vos 35-erius su puse. Ji baigėsi Pustelnike, Lenkijoje.
Ant apleisto Raudonojo dvaro (Czerwony Dwór) pastato – atminimo lenta, žyminti, kad čia užgeso garsiausias lietuvių dailininkas ir kompozitorius.
M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių dieną Lietuvos ambasados Lenkijoje čia padėtos gėlės paliudys, kad prisimename, kur jis praleido paskutinius savo gyvenimo metus.
Tiesa, norėtume jį čia pagerbti gražiau. Du koplytstulpiai, sukurti pagal jo paties paveikslą „Žemaičių koplytstulpiai“, laukia, kada galės paženklinti kūrėjo paskutinę gyvenimo vietą. Tikimasi, tai pavyks dar šiemet, jubiliejiniais Lietuvos genijaus metais. Tačiau lig šiol jie čia vis neranda vietos, nors derinimai su įvairiomis Lenkijos ir Markų savivaldybės institucijomis tęsiasi jau kelerius metus.
Kaip rašoma M. K. Čiurlionio biografijoje, Pustelnike, kuris dabar yra Markų miesto dalis, paskutinėje jo gyventoje vietoje, menininkas gydėsi nuo nervinio išsekimo. 1909 m. gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė jo sveikatą, konstatuotas didelis pervargimas. 1910 m. vasarį jis paguldytas į Pustelnike esančią Raudonojo dvaro sanatoriją.
Kiek pagerėjus sveikatai
1910 m. vasarą, menininkui buvo leista tapyti, groti. Manoma, kad būtent čia jis sukūrė ir paskutinį kūrinį – „Laivai“. Jam gydantis sanatorijoje, Lietuvoje gimė jo vienintelis vaikas – dukra Danutė. M. K. Čiurlionis labai troško ją pamatyti, bet tam nebuvo lemta įvykti.
1911 m. jo sveikata vis gerėjo, tačiau kovo pabaigoje, išėjęs pasivaikščioti, menininkas peršalo ir susirgo plaučių uždegimu. Liga galutinai palaužė M. K. Čiurlionio sveikatą ir jis Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike mirė 1911 m. kovo 28 d. (pagal naująjį kalendorių – balandžio 10 d.), būdamas 35 metų. Amžinojo poilsio grįžo į Lietuvą, palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Vienuolės nenori turistų
Retas mūsų yra aplankęs vietą, kur užgeso M. K. Čiurlionis, tačiau tikrai daug kas pralėkė visai greta. Pustelnikas, kuris dabar priklauso Markų miesto teritorijai, yra šalia greitkelio į Varšuvą, kurio priemiestis dabar ir yra, jame gyvena apie 40 tūkst. gyventojų, yra keletas istorinių objektų. Dar 1896 m. siauruoju geležinkeliu jis sujungtas su Varšuva. Privati Raudonojo dvaro gydykla-sanatorija, kurioje gydėsi ir paskutines savo gyvenimo akimirkas praleido M. K. Čiurlionis, čia įsteigta XIX a. pabaigoje.
Markuose visi, taip pat ir vaikai mokykloje, žino, kas yra M. K. Čiurlionis. Markų kultūros centre vyksta jam skirti renginiai ir ne tik jubiliejiniais metais.
Lietuvos kultūros paveldo departamento (LKPD) prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras pasakoja ne kartą lankęsis šioje vietoje. Pastatas, kuriame M. K. Čiurlionis gydėsi, o vėliau mirė, šiandien yra privačioje teritorijoje, priklausančioje Marijos šeimos pranciškonių seserų kongregacijai. Vienuolynas gana atviras, vienuolės turi mokyklą, vaikų darželį.
Pastatas, kur M. K. Čiurlionis mirė, kokį dešimtmetį ar daugiau nenaudojamas, apleistas, labai prastos būklės. Vienuolių tikslas – jį nugriauti, nes jis joms nereikalingas ir, kaip jos sako, darko visą teritoriją.
„LKPD dėjo visas pastangas, kad pastatas būtų pripažintas kultūros paveldo objektu. Iš pradžių jis buvo įteisintas kaip vietinio lygmens, o su Lenkijos kultūros ministerijos ir paveldo institucijų pagalba prieš pusantrų metų gavo jau regioninės reikšmės paminklo statusą. Jį restauruojant, atkuriant galima gauti ir valstybės paramą, tačiau vienuolyno vadovybė nenori nei to pastato, nei kad ten kas nors atvažiuotų paminėti M. K. Čiurlionį. Vienuolės motyvuoja tuo, kad nori šią teritoriją matyti uždaresnę, nes turistų lankymasis nedera su vienuolyno ir jo įstaigų funkcija“, – aiškina V. Bezaras.
Jis buvo ten užvažiavęs pasižiūrėti, kokia reakcija į pavienį atvykusį žmogų, ir įsitikino, kad ne tik pėsčiomis, bet ir automobiliais įvažiavusių į teritoriją ir ten besilankančių tikrai yra, ir tai turbūt nėra pagrindinis kliuvinys. Deja, perkalbėti vienuolių leisti čia gražiau pagerbti M. K. Čiurlionį nepavyko.
Nesutariama dėl vietos
Artėjant M. K. Čiurlionio jubiliejui Lietuva dėjo daug pastangų, kad Pustelnike būtų pastatyti jo atminimui skirti koplytstulpiai. Tačiau, pasak V. Bezaro, nors Lietuvos pastangos čia pagerbti mūsų didį kūrėją trunka jau kelerius metus, vis dar nepasibaigė sėkme.
Vienuolėms atsisakius priimti į joms priklausančią teritoriją M. K. Čiurlionio atminimui skirtus koplytstulpius, LKPD su Markų burmistru tarėsi, kur juos būtų galima pastatyti šalia vienuolyno.
„Tokia vieta buvo rasta prie pat įvažiavimo vartų, ji truputį išgrįsta akmenukais. Parengėme projektą dviem koplytstulpiams pastatyti ir užrašą apie šios vietos reikšmę“, – pasakoja V. Bezaras.
Pirmiausia laukta burmistro patvirtinimo, kad tai valstybinė žemė. Tokį gavus, Markų savivaldybei pateikta projekto vizualizacija. Nors buvo sakyta, kad tam atskiro projekto nereikia, bet siūlymas per savivaldybės institucijas vis tiek turėjo keliauti. Keliavo kelis mėnesius, kol buvo pasakyta, kad vis tiek reikės visos išsamios projektinės dokumentacijos. Tuo problemos nesibaigė.
„Kaip tik būnant toje vietoje priėjo kaimynystėje gyvenantis žmogus ir sako: „Atleiskite, bet aš čia pats išgrindžiau, čia statau automobilį ir dėsiu visas pastangas, kad ši vieta nebūtų kaip nors kitaip panaudota.“ Vienuolės taip pat pareiškė protestą ir, praėjus keliems mėnesiams, burmistro pavaduotojas parašė raštą, kad jie nebesuderina šitos vietos ir prašo ieškoti kitos“, – sako V. Bezaras. Taip planai jau šį rugsėjį, M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, čia pagerbti didį mūsų menininką žlugo.
„Dabar atsidūrėme labai keistoje situacijoje, kurios niekaip nesuprantame. Iš pradžių vienuolės pasiūlė vos ne savo teritorijoje, jos šone, pastatyti koplytstulpius, po dviejų mėnesių pareiškė, kad jau nebesutinka, savivaldybė paskyrė kitą vietą, bet vėl reikėjo parengti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai ir šioje vietoje leidimo statyti negavome. Dabar tokia situacija, kad yra du koplytstulpiai, kuriuos išdrožė Žemaitijos nacionalinio parko tautodailininkas Antanas Vaškys, yra Lietuvos įmonė, kuri gali juos atvežti ir pastatyti, tačiau galutinės vietos, suderintos su Markų savivaldos institucija, niekaip negalime gauti. Nors M. K. Čiurlionis turbūt yra pagrindinis žmogus, kuris suteikė Markų miestui išskirtinumo“, – apgailestauja V. Bezaras.
Markuose M. K. Čiurlionio vardu pavadinta gatvė – greičiau nedidelis akligatvis, iš kurio yra įvažiavimai į gamybines teritorijas. Savivaldybės paprašyta jo vardu pavadinti gatvę gražesnėje vietoje, bet lig šiol teigiamo atsakymo negauta.
Problemą bandoma spręsti aukščiausiu lygiu. M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimą Pustelnike prezidentas Gitanas Nausėda aptarė su rugsėjo pradžioje į Vilnių atvykusiu naujuoju Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, šia tema vyksta bendravimas tarp šalių kultūros ministrų, viceministrų. Lietuvos kultūros viceministrė Markų viceburmistrą priėmė Kaune, aprodė Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Markuose porą kartų lankėsi aukšto lygio Lietuvos delegacijos.
„Nors vienuolyno niekaip neįtikinome, o Markų savivaldybė vis dar derina projektus, tikimės iki Naujųjų metų įveikti šį barjerą. Šįkart Markų savivaldybė pasiūlė vietą gal už 10 m nuo anksčiau numatytos, irgi prie vienuolyno tvoros. Dabar kyla klausimų dėl ten esančių medžių ir elektros stulpų, tuos klausimus dar reikia išspręsti. Liūdna, tačiau daugiau kaip dveji metai vyksta tokia keista diskusija, o galutinio rezultato nėra“, – apgailestauja V. Bezaras.
Pasak jo, Lietuva dar norėtų pastate, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, jei jis išliktų, kokį vieną kambarį paskirti mūsų didžiam menininkui pristatyti, tačiau vienuolynas niekaip nesutinka.
Netoli nuo pastato, kur paskutinius metus praleido M. K. Čiurlionis, yra ir jo vardu pavadinta gatvelė ar greičiau nedidelis akligatvis, iš kurio yra įvažiavimo keliai į gamybines teritorijas. LKPD turėjo idėjų su Kraštovaizdžio architektų sąjunga tai vietai parengti sutvarkymo projektą ir padovanoti Markams. Tačiau, pasak V. Bezaro, paaiškėjo, kad laisvos savivaldybei priklausančios žemės ten nėra, antra vertus, M. K. Čiurlioniui gal būtų galima rasti kokią gatvę gražesnėje vietoje. Markų savivaldybės paprašyta paieškoti tokios galimybės. Deja, lig šiol teigiamo atsakymo negauta.
Lenkai jį prisimena
Nors M. K. Čiurlionio paskutinio atodūsio vieta ir greta jo vardu pavadinta gatvelė šiandien atrodo labai liūdnai, bet Markuose, kaip lankydamasis čia įsitikino V. Bezaras, visi, taip pat ir vaikai mokykloje, žino, kas yra M. K. Čiurlionis. Markų kultūros centre, kurio scenos užuolaida išpiešta M. K. Čiurlionio paveikslo motyvais, vyksta menininkui skirti renginiai ne tik jubiliejiniais jo metais.
Lietuvos ambasados Lenkijoje kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj pasakoja, kad Markų kultūros centras jau keliolika metų vykdo edukacines veiklas, inspiruotas M. K. Čiurlionio kūrybos. Šį šeštadienį čia vyksta menininko jubiliejaus paminėjimas, tam skirtame konkurse geriausiam vizualiųjų menų kūriniui, inspiruotam M. K. Čiurlionio kūrybos, išrinkti dalyvavo apie 100 menininkų.
„Labai daug kūrėjų įsitraukia į tokius projektus, pavyzdžiui, kuria įvairias virtualiosios realybės patirtis, animuodami
M. K. Čiurlionio paveikslus. Jo kūrybos inspiruotos veiklos pavyzdžių Lenkijoje – tikrai daug. M. K. Čiurlionis – ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos kultūros istorijos dalis“, – sako A. Kočegarova-Maj.
M. K. Čiurlionio atminimo ženklų yra ir kitose su juo Lenkijoje susijusiose vietose. Memorialinė lenta ant pastato Żurawia (liet. Gervių) gatvėje Varšuvoje žymi vietą, kur M. K. Čiurlionis gyveno. Adresą istorikai atsekė pagal jo iš čia siųstą korespondenciją.
Lenkijoje menininkas praleido per dešimt metų, čia prasidėjo ir jo muzikos studijos. Lenkija, konkrečiai Varšuva, turėjo didelę reikšmę M. K. Čiurlionio gyvenime. Varšuvoje užsimezgė jo draugystė su lenkų meno, muzikos veikėjais.
„Lenkai M. K. Čiurlionį tikrai atsimena. Visi, studijavę ar besidomintys muzika, menais, būna susidūrę su M. K. Čiurlioniu, jo kūryba. Ar jis plačiai pažįstamas lenkams? Ne, šiandien tikrai ne. Jo kūrybos nėra daug muzikiniuose repertuaruose. Tačiau šie jubiliejiniai metai yra ypatinga proga, kai lenkai tikrai atkreipė į jį dėmesį“, – sako A. Kočegarova-Maj.
Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos ambasados Lenkijoje pastangomis šioje šalyje jau įvyko ar suplanuoti keliasdešimt M. K. Čiurlionio atminimui skirtų renginių, į paminėjimą įsitraukė Lenkijos nacionalinės ir regioninės institucijos.
Šį savaitgalį vyks M. K. Čiurlionio sukakčiai dedikuotas koncertas Fryderyko Chopino muzikos universitete Varšuvoje, jo alma mater, nes universitetas – Varšuvos muzikos instituto istorijos tęsėjas. Universitetas su džiaugsmu priėmė absolvento muziką į savo koncertų salę.
Prie pastato, kur užgeso lietuvių genijus, kaip ir kasmet, jo gimimo ir mirties, taip pat Visų Šventųjų dieną Lietuvos vardu Lietuvos ambasados Lenkijoje darbuotojai padės gėlių.
Tikėkimės, kitąmet gėlės nuguls šalia čiurlioniškų koplytstulpių.
Naujausi komentarai