KULTŪROS PAMINKLAIS SIŪLOMA SKELBTI J. ŽEMAIČIO VADAVIETĘ, KALNIŠKĖS MŪŠIO VIETĄ

Kultūros ministerija siūlo kultūros paminklais paskelbti dešimt objektų, daugiausia susijusia su pokariu vykusia partizanų kova.

„Nutarimo projektu siekiama, kad moderniosios Lietuvos istorijai reikšmingiausi kultūros paveldo objektai būtų aktualizuojami ir prieinami visuomenės lankymui, tarnautų kultūros, laisvės kovų istorijos pažinimo reikmėms“, – teigiama kultūros viceministro Rimanto Mikaičio pasirašytame teikime.

Anot jo, šių objektų valdytojai įgytų teisę teikti paraišką tvarkybos darbų prioritetiniam finansavimui gauti.

Kultūros paminklu siūloma pripažinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio‑Vytauto vadavietę Jurbarko rajone, Pavidaujo I kaime.

J. Žemaičio-Vytauto vadavietė šioje vietoje įkurta 1951 metais. Čia įrengtame bunkeryje 1951–1953 metais jis slėpėsi, dirbo, vadovavo Lietuvos partizanų sąjūdžiui. 1953 metų gegužės 30 dieną išdavus vadavietę, į bunkerį įmetus specialiąją granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, J. Žemaitis-Vytautas buvo suimtas.

Paminklu ketinama pripažinti ir Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksą bei ten esantį partizanų kapą Lazdijų rajone, Gudeliškės kaime.

Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną. Tai vienas didžiausių ir nuožmiausių lietuvių rezistencinės kovos mūšių. Jame prieš keliskart didesnes NKVD kariuomenės pajėgas kovojo apie 60–100 Lietuvos partizanų. Mūšyje žuvo 44 partizanai.

Į kultūros paminklų sąrašą taip pat norima įtraukti Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietą Kelmės rajone, Virtukų kaime, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietę ir Pietų Lietuvos srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties žūties vietą Prienų rajone, Naravų kaime, Dainavos apygardos partizanų vadavietę Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, Labanoro mūšio partizanų kapus Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime.

Projekte yra ir siūlymas paminklais paskelbti 1830–1831 metų sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapą Kaišiadorių rajone, knygnešio, bibliografo Stanislovo Didžiulio kapą Anykščių rajone, knygnešio, publicisto Jurgio Bielinio kapą Biržų rajone, Rainių kankinių kapą Telšiuose.

Pagal įstatymą, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves kultūros kultūros paminklais ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, skelbia Vyriausybė.