Tai paaiškėjo pasibaigus antrajam 2025 metų Kultūros paso paraiškų vertinimo etapui.
Anot Kultūros ministerijos pranešimo, į spalio mėnesį paskelbtą kvietimą teikti paraiškas atsiliepė 393 kultūros įstaigos, organizacijos, edukatoriai ir menininkai.
Aktyviai dalyvavo muziejai, bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos, nevyriausybinės organizacijos bei individualiai dirbantys kūrėjai iš įvairių Lietuvos regionų. Pateiktas paraiškas vertino Kultūros ministerija sudaryta ekspertų komisija.
Naujomis patvirtintomis veiklomis galima naudotis nuo 2026-ųjų sausio.
„2026-uosius pradedame su dar stipresniu kultūrinės edukacijos turiniu. Džiugina, kad kultūros organizacijos ir menininkai vis aktyviau įsitraukia į šią programą, siūlydami inovatyvias, šiuolaikiškas formas, kurios sudomina jaunąją kartą“, – sakė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro per 6 tūkst. įvairių kultūrinės edukacijos veiklų. Daugiausia – edukacijos kultūros paveldo, dailės, etninės kultūros ir teatro srityse.
Kultūros paso paslaugų rinkinys skelbiamas Kultūrinės edukacijos sistemos portale.
Kultūros paso programa skirta 1–12 klasių moksleiviams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas Lietuvoje bei lituanistinėse mokyklose užsienyje.
Ji pradėta įgyvendinti 2018 metais, siekiant daugiau moksleivių įtraukti į kultūrinę veiklą ir edukacijas.
Kultūros ministerija skelbė, kad 2026 metams Kultūros pasui papildomai numatyta 1,2 mln. eurų. Iki tol kasmet šiai paslaugai valstybės biudžete būdavo skirta apie 4 mln. eurų arba 11 eurų vienam moksleiviui.
Naujausi komentarai