L. TAPINAS ATGULĖ AMŽINOJO POILSIO

Birželio 1 d. artimiausi bičiuliai, buvę kolegos ir studentai rinkosi išlydėti žurnalistą, rašytoją, kino kritiką Laimoną Tapiną amžinojo poilsio.

L. Tapinas mirė gegužės 28-osios vakarą.

Norintys atsisveikinti su rašytoju galėjo atvykti į Šv. Jonų bažnyčią Vilniuje. Čia buvo pašarvota urna su palaikais.

L. Tapinas žurnalisto veiklą pradėjo „Sporto“ laikraštyje, vėliau dirbo „Švyturio“ žurnale. Vilniaus universitete jis dirbo dėstytoju, 1990–1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. generalinis direktorius.

1996–1998 m. jis buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas. 1998-aisiais L.Tapinas patyrė insultą. Nepaisant to, jis grįžo prie kūrybos.

L. Tapinas gimė 1944 metais Palangoje, baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, vėliau jame dėstė, inicijavo Istorijos fakulteto dviejų žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, buvo jo direktorius, prisidėjo prie Komunikacijos fakulteto steigimo.

L. Tapinas parašęs dokumentinės prozos ir esė knygų „Iliuzijų mugė“, „Nešk, Dauguva, atminimą“, „Medyje angelas verkia“ ir t.t., taip pat išleido enciklopedinį žinyną apie Lietuvos kinematografininkus.

Jis apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, Juozo Tumo-Vaižganto ir Vinco Kudirkos bei Kultūros ir meno premijomis.

Primename, kad L. Tapinui buvo 77-eri metai.