Per tą laiką Lietuva pasaulį kvies stabtelėti ir susimąstyti, kaip su plėtra ir naujovėmis neprarasti savo šaknų.

Ši architektūros bienalė yra seniausios ir geriausiai pasaulyje žinomos Venecijos bienalės dalis. Tai pagrindinis, kas dvejus metus vykstantis architektūros renginys pasaulyje.

Lietuvos nacionalinio paviljono projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ („Archi-Tree-tecture“), kurio idėjos autorius ir kuratorius architektas Gintaras Balčytis, akcentuoja išliekamąją tvarios architektūros vertę ir išskirtinį gamtos vaidmenį atsirandant tvariai architektūros idėjai.

Venecijos architektūros bienalės suteikia progą pasaulinėje arenoje pristatyti Lietuvos kūrėjų idėjas ir vizijas, kurias viešo konkurso būdu atrenka Lietuvos kultūros tarybos architektūros srities ekspertai.

dr. Jūratė Tutlytė. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Dėmesio architektūrai tikrai nebus per daug“, – pastebėjo paviljono komisarė dr. Jūratė Tutlytė.

Lietuvos paviljone bus pristatomi skirtingo laikotarpio ir kartų kūrėjų architektūros maketai, papildomi audiovizualine-dokumentine instaliacija, įspūdį sustiprins realaus mastelio ąžuolo kelmas su šaknimis.

„Penktadienį į Veneciją kaip tik turi atplaukti didžiulis krovinys“, – užsiminė J. Tutlytė. Krovinys pasieks Santa Maria dei Derelitti bažnyčią, kurioje ir bus įrengta Lietuvos paviljono ekspozicija.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jai atrinkti septyni įgyvendinti arba įgyvendinami projektai, kurių architektūros idėją įkvėpė arba stiprią įtaką padarė sklype augantys medžiai. Pavyzdžiui, vasaros skaitykla Palangoje (1968 m., architektas – A. Čepys) arba baigiama Valstybinių miškų urėdijos būstinė (2023 m., architektai: G. Ubarevičiūtė, G. Mamavičius, O. Lozuraitytė, P. Išora, G. Černiavskaja).

Prie paviljono projekto kūrimo prisidėjo 35 žmonės.

„Medžiai miestuose – ypač svarbūs. Pasitelkti pavyzdžiai liudija gerąjį, pozityvų santykį, kai medis tampa įkvėpimo šaltiniu, išeities tašku, o ne problema, kurią reikia pašalinti“, – teigė J. Tutlytė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Lietuvos paviljono biudžetas – 280 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro patalpų nuoma ir jų išlaikymas pusmečiui. Likusi suma tenka ekspozicijai įrengti, personalui.

Bienalėje dalyvauja 66 šalys su nacionaliniais paviljonais, 750 kviestinių architektų, inžinierių, dizainerių, mokslininkų ir kitų kūrėjų. Bienalėje numatoma daugybė renginių, konferencijų, dirbtuvių, pokalbių.

Išlydėtuvės vyko Nacionaliniame architektūros institute (NAI), veiklą pradėjusiame prieš kelis mėnesius. Jis įkurtas siekiant išsaugoti Kauno centrinio pašto rūmus.

Šiai organizacijai patikėta tapti architektūros meno tyrimų, paveldo, iniciatyvų, idėjų ir diskusijų centru, kaupti ir skleisti informaciją apie Lietuvos ir užsienio architektūros raidą, tendencijas, istoriją ir vertybes.

Kęstutis Kuizinas. Regimanto Zakšensko nuotr.

NAI direktorius Kęstutis Kuizinas pasidžiaugė, kad jau baigti Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimo projektavimo darbai. Tikimasi, kad netrukus prasidės rekonstrukcija ir tvarkyba, o 2027 m. rūmai jau bus atverti visuomenei ir juose įsikurs NAI.