Vienas svarbiausių tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos renginių „CISAC European Committee“ vyks balandžio 29–30 dienomis. Vilnius dviem dienoms taps tarptautine diskusijų arena, kurioje bus aptariami ir sprendžiami aktualiausi kūrėjų iššūkiai skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto (DI) amžiuje. Šių metų suvažiavimo pagrindinė tema – DI licencijavimas. Bus ieškoma sprendimų, kaip autorių kūriniai, naudojami DI apmokymui, galėtų būti licencijuojami ir autoriai gautų deramą atlygį už tai.

Lietuvoje – svarbios diskusijos apie kūrybos ateitį

Remiantis CISAC ir „PMP Strategy“ ekonominiu tyrimu, iki 2028 m. muzikos ir audiovizualinių kūrinių autoriai praras atitinkamai 24 proc. ir 21 proc. savo pajamų dėl to, kad DI sugeneruotas turinys pakeis žmonių sukurtą turinį. Tuo metu, DI sugeneruoto muzikos ir audiovizualinio turinio rinka augs nuo maždaug 3 mlrd. eurų dabar iki 64 mlrd. eurų 2028 m. Tad konfederacija aktyviai imasi iniciatyvų, siekdama sumažinti grėsmes kūrėjams, kultūrai bei kūrybiškumui ir atrasti bendrus principus tarp technologijų pramonės ir kūrėjų.

Įžanginį žodį renginio pradžioje tars Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, taip pat pasisakys LATGA tarybos pirmininkas Stanislavas Stavickis-Stano ir asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė. Suvažiavime CISAC generalinis direktorius Gadi Oronas pristatys tinklo strateginius prioritetus ir pagrindinius projektus. Pranešimus skaitys žinomi teisininkai, tarptautinių organizacijų atstovai ir industrijos ekspertai. Vienas jų – Europoje žinomas DI reguliavimo ekspertas, Airijos teisininkas Barry Scannellis kalbės apie teisinį atsaką į DI grėsmes autorių teisėms.

Kūrybos, technologijų ir teisių sankirta bus analizuojama diskusijoje, kurią moderuos Emmanuelis Legrand‘as, žurnalistas iš Vašingtono, ilgus metus rašantis apie muzikos industrijos ir kultūros tendencijas.

Tuo tarpu, „Netflix“ ir „Meta“ atstovai dalinsis savo požiūriu į derybas dėl autorių teisių Europoje, skaitmeninių platformų atsakomybę bei galimus bendradarbiavimo modelius su kolektyvinio administravimo organizacijomis. Be to, renginyje bus aptariamas ir autorių teisių valdymas socialinėse medijose, technologinės inovacijos kolektyvinio autorių teisių administravimo efektyvumui didinti bei nauji požiūriai į muzikos vertės matavimą skaitmeninėje eroje.

Vilnius tampa autorių teisių politikos kūrimo kryžkele

Lietuvos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija LATGA šiam tinklui priklauso nuo 1992 metų. Pasak jos vadovės L. Baškevičienės, šis renginys yra ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės strateginės svarbos įvykis. Beje, LATGA „CISAC European Committee“ organizuoja jau antrą kartą – pirmąkart autorių teisių gynėjai iš visos Europos Vilniuje rinkosi 2004 m.

„Tai, kad CISAC suvažiavimas šiemet vyksta Vilniuje, yra svarbus LATGA įdirbio tarptautinėje arenoje įvertinimas, o taip pat puiki proga Lietuvai būti ten, kur šiandien formuojami sprendimai dėl autorių teisių ateities. Mūsų šalyje, kur autoriai kuria aukščiausio lygio muziką, literatūrą, dramos, vizualiojo meno ir audiovizualinius (kino) kūrinius, yra itin svarbu užtikrinti, kad jų teisės būtų ginamos ir gerbiamos, ypač tokiu metu, kai technologijos vystosi greičiau nei teisiniai reguliavimai. Šis suvažiavimas – tai vieta, kur susitinka idėjos, interesai ir atsakomybė“, – sako L. Baškevičienė.

Apie CISAC

CISAC (International Confederation of Societies of Authors and Composers) – didžiausias pasaulyje autorių teises ginantis tinklas, vienijantis 227 kolektyvinio administravimo organizacijas iš 116 šalių. Organizacija, kurios būstinė įsikūrusi Prancūzijoje, atstovauja daugiau nei 5 milijonams autorių, dirbančių muzikos, audiovizualinių kūrinių, literatūros, dramos ir vaizduojamųjų menų srityse. Šios organizacijos prezidentas – legendinis ABBA narys Björnas Ulvaeusas.

CISAC tikslas – ginti kūrėjų teises ir jų interesus, užtikrinant, kad autoriai visame pasaulyje gautų teisingą atlygį už jų kūrinių naudojimą, o kolektyvinio administravimo organizacijos galėtų veikti sklandžiai, skaidriai ir efektyviai.

Apie LATGA

1990 m. gegužės 29-ąją Vilniuje įkurta ir šiemet 35-ąjį gimtadienį švęsianti asociacija LATGA kolektyviai administruoja penkių sričių autorių (muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos) teisių turėtojų teises ir surenka bei paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą.

Taip pat ši organizacija užtikrina teisėtą kūrinių panaudojimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (LATGA turi abipusio bendradarbiavimo sutartis su bendrijomis iš viso pasaulio); rūpinasi autorių teisių įgyvendinimu; aktyviai dalyvauja kultūros politikos formavime tiek Lietuvos, tiek Europos mastu; finansuoja meno ir kultūros projektus; edukuoja tiek autorius, tiek visuomenę autorių teisių srityje. Šiuo metu LATGA atstovauja daugiau nei 7 tūkstančiams Lietuvos autorių.