„Labai svarbu išlaikyti racionalų, ramų toną, nekurti dirbtinių grėsmių naratyvų ir kartu ieškoti sprendimų, kaip esamomis sąlygomis užtikrinti žiniasklaidos stabilumą, nepriklausomumą ir ilgalaikį atsparumą“, – prie Seimo tribūnos kalbėjo V. Aleknavičienė.
Į dvylika opozicijos klausimų atsakiusi ministrė taip pat kalbėjo apie nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pataisas, Medijų tarybą bei kovą su dezinformacija. Dėl jos atsakymų trukmės papildomoms Seimo narių replikoms laiko nebeliko.
Seimas lapkričio pabaigoje įšaldė LRT finansavimą trejiems metams šių metų lygyje. Be kita ko, buvo sumažintas Medijų rėmimo fondo finansavimas, tačiau, anot ministrės, sprendimai dėl finansavimo nėra priimami „siekiant ką nors nuskriausti“.
„(Sprendimai dėl finansavimo nėra priimami siekiant – BNS) silpninti ar sąmoningai kenkti visuomeniniam transliuotojui ar žiniasklaidos sektoriui apskritai. Tačiau dabartinės aplinkybės reikalauja ieškoti pusiausvyros ir sprendimų, kurie leistų užtikrinti svarbiausius valstybės interesus“, – nurodė ji.
Pasak politikės, sprendimas įšaldyti LRT biudžetą nepažeidžia Europos žiniasklaidos laisvės akto, „nes jis numato principą, bet ne konkrečią taisyklę“.
Atsakinėdama į klausimą dėl LRT tarybos narių nepriklausomumo, V. Aleknavičienė akcentavo, kad ir dabar tarybos nariams keliami nepriklausomumo kriterijai.
„Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pats LRT tarybos formavimo modelis, įskaitant asmenis deleguojančias institucijas ir organizacijas, nėra vienareikšmiškai tobulas. Kaip ir bet kuris institucinis sprendimas, taip ir jis turi trūkumų, dėl kurių būtų galima ir, mano nuomone, verta diskutuoti. Todėl pasiūlymai keisti ar tobulinti esamą modelį savaime nėra neleistini, priešingai, jie gali būti naudingi, jeigu grindžiami argumentais, analize, siekiu stiprinti viešojo transliuotojo nepriklausomumą“, – nurodė ji.
BNS rašė, kad valdantieji planavo dar praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Sustreikavus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, LRT pataisos įstrigo komitete. Dėl to buvo atšauktas ir suplanuotas nenumatytas Seimo posėdis.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, taiko parlamentinę filibusterio taktiką, jie yra registravę jau apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai LRT direktoriaus atleidimą lengvinančiai pataisai.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei pastarosiomis savaitėmis surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
(be temos)