NAUJASIS LITVAKŲ MUZIEJUS SIEKS SUPAŽINDINTI SU ŽYDŲ ISTORIJA, KURIOS NĖRA VADOVĖLIUOSE

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus sostinėje sieks supažindinti su nežinoma žydu kultūra, ne tik su dažniausiai akcentuojama Holokausto tragedija.

Ketvirtadienį duris atversiantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys neformaliai bus vadinamas Litvakų muziejumi.

„Šis muziejus skirtas išskirtinai litvakams, tokio antro Lietuvoje nėra (...). Jeigu paimsime bet kurios istorijos programos vadovėlį, žydai pristatomi dažniausiai per tragediją, Holokaustą, tuo tarpu šis muziejus pasakoja visiškai kitą istoriją. Muziejus pateikia tai, ko nėra vadovėliuose – tai kultūra, tradicijos, religija, raštas, virtuvė, žaidimai, papročiai, žymūs žmonės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas.

Istorikas Litvakų muziejaus atidarymą vertino kaip „epochos įvykį“. Pasak jo, žydų tradicijos Lietuvoje yra ne pamirštos, o tiesiog nežinomos, tad šis muziejus atverčia naują puslapį Lietuvos muziejininkystės lauke.

S. Strelcovas tikisi, kad naujasis Gaono muziejaus padalinys prasmingai įsilies į bendrą Vilniaus kultūros erdvę, taps peržiūrų, perklausų ir diskusijų vieta.

Litvakų muziejaus laikinojo vadovo Aivaro Poškos teigimu, ekspozicijose bus pristatoma, kaip vyko ir vyksta litvakų gyvenimas. Jis pabrėžia, jog atmintis apie Lietuvos žydus yra susijusi ne tik su Holokausto tragedija.

Turime įsisąmoninti, kad Lietuvos žydai įvairiais rakursais prisidėjo tiek prie Lietuvos valstybės raidos, tiek bendrai kultūrinio mūsų viso potencialo.

 

„Turime įsisąmoninti, kad Lietuvos žydai įvairiais rakursais prisidėjo tiek prie Lietuvos valstybės raidos, tiek bendrai kultūrinio mūsų viso potencialo“, – sako muziejaus vedėjas.

Muziejaus kuratorė Dovilė Čypaitė-Gilė taip pat akcentavo, jog ekspozicijose bus koncentruojamasi į žydų kasdienybės aspektus ir kultūrinius judėjimus, ne tik istorines, bet ir šiuo metu visuomenėje aktyviai veikiančias asmenybes.

Dar viena iš istorinių muziejaus ekspozicijų temų, pasak jos, yra litvakų vartotos kalbos – hebrajų, jidiš,į esperanto ir lietuvių – ir kaip jos darė įtaką viena kitai.

Už muziejaus ekspozicijų projektą atsakingo architekto Vytauto Biekšos teigimu, muziejaus ekspoziciją buvo siekiama įrengti taip, lyg ji būtų ne iki galo užpildyta. Dėl to planuojama, kad muziejus taps saugykla skirtingiems su žydų kultūra susijusiems eksponatams iš viso pasaulio.

Viena iš muziejaus erdvių dedikuota praėjusio amžiaus dailininkui Rafaeliui Chvolesui, kuris savo kūriniuose fiksavo Vilniaus architektūrą. Pasak muziejaus, per šio menininko gyvenimo istoriją siekiama atskleisti sudėtingus XX amžiaus pirmos pusės įvykius ir jų nulemtus likimus.

Vilniaus Gaono muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jūratės Razumienės teigimu, Litvakų muziejaus patalpų sutvarkymas kainavo beveik 5,8 mln. eurų, ekspozicija – dar beveik 1,3 mln. eurų, tad iš viso muziejaus įrengimo kaina yra beveik 7,1 mln. eurų.