Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė dviem su tuo susijusioms įstatymo pataisoms. Toliau jos keliaus į komitetus.

Pagal Seimo narės „valstietės“ Aušrinės Norkienės projektą, kultūros pasas būtų įteisintas įstatymu, ko nepadaryta iki šiol, ir būtų išplėstas jo naudojimas.

„Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei septynerius metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai, ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti“, – teigė parlamentarė.

Anot jos, kultūros paso programa svariai prisideda ne tik prie moksleivių ugdymo, bet ir prie regionų kultūrinio prieinamumo gerinimo, stiprina mokinių ryšį su nacionaliniu paveldu, skatina juos aktyviau dalyvauti ir kultūros gyvenime, padeda didinti kultūros įstaigų, organizacijų lankomumą, skatina juos kurti naujas edukacines programas.

A. Norkienė pabrėžė, kad pasiteisinus šiai programai, reikia didinti jos gavėjų skaičių, įtraukiant į ją senjorus.

„Koks tas mechanizmas būtų ir kiek tai kainuotų, tikrai neskaičiavau, bet galbūt mes apie tą galėtume galvoti pasitelkę Trečiojo amžiaus universitetų finansavimą. Manau, tų kelių galime ieškoti, bet įstatyme, praplečiant gavėjų ratą, manau, tai yra svarbu apibrėžti“, – teigė politikė.

Buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio manymu, minėtas siūlymas suardytų sukurtą sistemą.

„Ten dabar mesti senjorus net būdo nėra, kaip tą padaryti. Sugriautume tikrai gerą mechanizmą“, – tvirtino jis.

Kitu panašiu projektu demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė pasiūlė sudaryti galimybę kultūros pasu pasinaudoti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams.

„Tyrimai rodo, kad ankstyvosios kultūrinės patirtys daro didelę įtaką vaikų pilietiškumo, savanorystės nuostatų ir asmenybės ugdymui. Taip pat svarbu puoselėti užsienio lietuvių vaikų, besimokančių lituanistinio švietimo įstaigose, Lietuvos kultūros pažinimą, todėl turime užtikrinti, kad kultūros pasu galėtų naudotis ir bent jau formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose besimokantys vaikai“, – kalbėjo politikė.

Socialdemokratas Darius Jakavičius tvirtino, kad gera mintis kultūros paso galimybėmis leisti naudotis penkiamečiams, šešiamečiams, tačiau, anot jo, dėl mažesnių vaikų gali kilti sunkumų.

„Supraskime, kad dvimečius, trimečius net išvežti yra sudėtinga iš ugdymo įstaigos dėl visokių reikalavimų kelionei“, – sakė jis.

Praėjusios kadencijos Seime tuometis Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis taip pat buvo parengęs pataisas įstatyme įtvirtinti kultūros pasą ir leisti jo paslaugomis naudotis besimokantiesiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, lituanistinio švietimo įstaigų auklėtiniams. Tačiau projektas įstrigo Vyriausybei nepateikiant savo išvados.

Kasmet kultūros paso programai valstybės biudžete numatoma apie 4 mln. eurų arba po 11 eurų vienam moksleiviui.

Kultūros paso finansuojamos veiklos vykdomos visus metus.

Programą administruojančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenimis, paso paslaugų rinkinį šiuo metu sudaro daugiau kaip 5 tūkst. įvairių kultūrinės edukacijos pasiūlymų, daugiausia – kultūros paveldo, dailės, etninės kultūros ir teatro srityse.