„Man Algimantas Čekuolis visada buvo superžvaigždė. Supermokytojas. Pavyzdys, kaip gyventi gyvenimą pilną smalsumo, geros nuotaikos, humoro – gyvenimą pilnomis saujomis. Su troškimu pažinti, dalintis, kurti.

Jis man buvo pavyzdys! Knygų mugės talismanas ir įkvėpimas – rašyti knygas, neprarasti smalsumo gyvenimui, žiūrėti plačiai, matyti giliau.

Liūdžiu, bet kartu noriu ir pasidžiaugti – koks ypatingas tai buvo žmogus ir kiek daug jis nuveikė!

Atsimenu jį kaip dėstytoją Žurnalistikos institute – jis tiesiog „braškėjo per siūles“ nuo istorijų!

Atsimenu jį LRT koridoriuose – visada paklausdavau:

– Algimantai, kaip jūs taip sugebat? Knygą per metus parašyt?! Laidas vesti?!

O jis man ramiai atsakydavo:

– Ar tau sunku parašyti po vieną lapą per dieną? Nesunku? Tai va – parašai kasdien po lapą ir jau turi knygą per metus!

Jis buvo ir vienas pirmųjų mano svečių „Kulinarinėse kelionėse“, kurios pasirodė prieš 20 metų!

Iš jo visada jutau šilumą ir draugiškumą. Net buvo mane pakvietęs vesti jo knygos pristatymą 2018 m. balandį Rašytojų namuose – iš ten ir tos pirmosios nuotraukos. Visada paplepėdavom, apsikabindavom Knygų mugėj... Turiu daugybę nuotraukų, akimirkų, prisiminimų. Ir dabar – toks liūdesys...

Bet šiaip – koks šlovingas, turtingas patirtimis, įspūdingas buvo Algimanto gyvenimas! Džiaugiuosi, kad pažinojau Algimantą. Ilsėkitės ramybėje, Algimantai.

Jūs esate pavyzdys, kaip gyventi su polėkiu, smalsumu ir darbštumu“, – skelbė Beata Nicholson.

Užuojautą pareiškė ir lenktynininkas Benediktas Vanagas.

„Išėjo unikali Asmenybė. Žmogus, kuris mums asocijavosi su žiniomis ir pasakojimais.

Dar tuo metu, kai nebuvo googl'o, Algimantas Čekuolis mokėdamas septynias užsienio kalbas studijuodavo įvairią pasaulio spaudą ir, apibendrinus informaciją, gyvenimą matydavo plačiau nei daugelis mūsų. Parašė 22 knygas.

Ilsėkitės ramybėje, Mokytojau“, – rašė B. Vanagas.

Aktorius Robertas Šarknickas išskyrė gilias A. Čekuolio žinias ir išmintį.

„Reiškiu nuoširdžią užuojautą Algimanto Čekuolio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems. Tai didžiulė netektis ne tik jo šeimai, bet ir visai Lietuvai.

Algimantas Čekuolis buvo išskirtinis žurnalistas, rašytojas ir keliautojas, kurio laidose ir įžvalgose augo ne viena karta. Jo gilios žinios ir išmintis paliko neįkainojamą pėdsaką mūsų kultūroje ir žurnalistikos istorijoje. Tegul jo atminimas gyvuoja amžinai“, – rašė R. Šarknickas. 

Buvusi A. Čekuolio studentė J. Gintautaitė teigė, kad jis – vienas iš įsimintiniausių dėstytojų.

„Studijuojant ką tik duris atvėrusiame Lietuvos žurnalistikos centre, vienas iš įsimintiniausių dėstytojų buvo Algimantas Čekuolis – inteligencijos ir charizmos švyturys, tarytum deimantas, šlifuotas nepaprastose, aukštesniojo meistriškumo dirbtuvėse. Jo erudicija buvo akivaizdi, pripažįstama ir savaime gerbiama, tačiau didžiausią įspūdį palikdavo ne tik jo žinios, bet ir kuklumas, taktiškumas ir pakantumas nežinojimui.

Darbštumas ir intelektinis smalsumas išliko iki paskutinių dienų – tai pavyzdys, kaip galima ir kaip reikia gyventi. Jeigu ten, aukštybėse, egzistuoja žurnalistų staliukas, Algimantas Čekuolis neabejotinai sėdės prie jo pačioje garbingiausioje vietoje – ne dėl garbės, bet todėl, kad visi norės pabūti šalia jo“, – J. Gintautaitė.

„Tai buvo žmogus, kuris, aš manau, kabino pilnu šaukštu, nugyveno spalvingą, įdomų, tokį pilnavertį gyvenimą“, – BNS sakė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

„Iš esmės nugyventi 90 metų ir atsisukus pamatyt, kad nieko taip jau labai ypatingai prasto nenuveikei, o nuveikei tai, kas lieka žmonių atminty, yra labai daug“, – kalbėjo ji.

Anot E. Mildažytės, A. Čekuolis buvo charizmatiška, plataus spektro asmenybė, kuris galėjo sau leisti daugiau negu tik žurnalistas.

„Jam priklauso tokia frazė, pavyzdžiui, kad ką gali atrodo padaryti pelė prieš dramblį? Tai yra Lietuva prieš Sovietų Sąjungą. Bet jeigu pelė nutaiko momentą ir įlenda drambliui į straublį, tai ojojoj, kaip jis gali pašokinėti“, – sakė E. Mildažytė.

Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas sako kolegą prisimenantis kaip „labai energingą ir pilną visokių fantazijų, pasiūlymų žurnalistą“, kurio pozicija buvo svarbi bei matoma ir už Lietuvos ribų.

„Vadovaudamas „Gimtajam kraštui“, priešinantis kai kuriems žmonėms, taip pat ir CK stagnatoriams, jis publikavo temas apie lietuviškus papročius, apie Kalėdas ir jų šventimą, istorines temas, kurios tada būdavo nutylimos. Jis ir švietė žmones, ir kėlė tam tikras idėjas, plius kaip visuomenės veikėjas jis dalyvavo viso to realizavime“, – BNS pasakojo Č. Juršėnas.

„Man atrodo, kad jo pozicija buvo labai svarbi ir matoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigė jis.

Dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius BNS sakė su A. Čekuoliu susipažinęs Sąjūdžio laikais, vėliau savaitraštyje „Gimtasis kraštas“ atliko praktiką.

„Paskui suvedė tas likimas mus LRT. Iš pradžių buvom abu laidų vedėjai, paskui aš jo viršininkas, kaip jis mane vadindavo. Man atrodo, 80-mečio proga aš įteikiau jam ne juridinę, bet šiaip tokią dovaną, kad sutartis su laidos vedėju „Popietė su Čekuoliu“ galioja neribotai, nutraukiama tik vienu atveju – paties autoriaus prašymu. Maždaug taip buvo suformuluota“, – BNS pasakojo žurnalistas.

„Tai čia buvo truputį humoras, bet daug kas priėmė labai rimtai ir rašė apie tai. Aš galiu pasakyt, kad jis sakė: aš pasakysiu, kada aš išeinu. Ir atėjo viena diena, kad aš radau jo pareiškimą: informuoju, kad vadovaudamasis maždaug ta sutartim, aš nutraukiu“, – sakė A. Siaurusevičius.

Užuojautą A. Čekuoliui penktadienį socialiniuose tinkluose išreiškė jį pažinoję kolegos, žurnalistai, visuomenininkai.

„Išėjo vienas didžiausių mano žurnalistikos ir publicistikos autoritetų. Užuojauta Justui Čekuoliui ir visiems pažinojusiems Algimantą“, – feisbuke rašė visuomenininkas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.

„Netekome kolegos. Neteko Lietuva. Ir paliko jis tiek daug ir tokį ryškų, neišdildomą pėdsaką žurnalistikoje, prozoje, politikoje. Ilgam“, – rašė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Žinia skaudžioji tiems, kurie pažinome ne vien tik iš ekrano, o iš ekrano ir iš rašinių, iš knygų – Jį pažinojo daugel metų Lietuva“, – poetas, vertėjas Vladas Braziūnas

Užuojautą reiškia ir šalies vadovai

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, savo sukauptomis žiniomis ir išmintimi A. Čekuolis pasitarnavo tėvynei, tapdamas vienu aktyviausių Sąjūdžio kūrėjų, svarbiu Lietuvos atgimimo veikėju, o jo pastangos, visų pirma skelbiant laisvą žodį ir istorinę tiesą, svariai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„A. Čekuolis buvo vienas tų, kurie plėtė laisvos minties ribas, ėmėsi skelbti drąsias idėjas apie ekonomikos ir visuomenės pertvarką, pradėjo griauti melus apie Lietuvos istoriją. Aktyvi ir įtaigi A. Čekuolio veikla Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, Sąjūdžio Seimo taryboje daug prisidėjo telkiant Lietuvos visuomenę bendram tikslui – laisvos valstybės kūrimui. Nepamirštamas ir A. Čekuolio vaidmuo talentingai ir profesionaliai įvairiomis kalbomis informuojant pasaulį apie Lietuvos vadavimąsi iš Sovietų Sąjungos, apie brutalią 1991 m. Sausio 13-osios sovietų agresiją prieš taikius laisvės gynėjus“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Už nuopelnus valstybei A. Čekuolis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Užuojautą pareiškęs Seimo pirmininkas Sauliaus Skvernelis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, jog rašytojo mirtis yra „netektis visai Lietuvai, nes ne viena karta užaugo su jo laidomis ir įžvalgomis“.

Pasak premjero Gintauto Palucko, Panevėžyje gimęs žurnalistas buvo žmogus, kuris savo darbais ir mintimis įžiebė svarbias diskusijas apie lietuvių tautos vertybes, istoriją ir ateitį.

„Šiandien netekome neįtikėtinai iškilaus, intelektualaus žmogaus, vienos ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros figūrų. Jo gyvenimas ir kūryba paliko neišdildomą pėdsaką mūsų visuomenėje. Jis išliko energingas ir šviesus iki pat šių dienų, taip rodydamas mums pavyzdį, kaip gyventi ir dirbti su aistra bei atsidavimu“, – rašoma ministro pirmininko užuojautoje.

„Jo gebėjimas matyti pasaulį iš įvairių perspektyvų ir nepailstamas noras mokytis, tikiu, ir ateityje įkvėps mus mąstyti šviesiai ir imtis prasmingų veiklų“, – teigia G. Paluckas.

A. Čekuolis dirbo vertėju, įvairių šalių žiniasklaidoje, buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo poliglotas, mokėjo anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų kalbas, yra parašęs 22 knygas.

Rašytojas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi, Krašto apsaugos ministerijos medaliu.

Užuojautą pareiškęs kultūros ministras Šarūnas Birutis pabrėžė, kad A. Čekuolio įvairiapusė profesinė, visuomeninė ir kultūrinė veikla, trukusi ne vieną dešimtmetį, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos žurnalistikos, literatūros, švietimo istorijoje.

„Kūrėjo darbai ypač didelę prasmę įgavo Lietuvos Atgimimo laikotarpiu, žadindami visuomenės pilietiškumą, patriotizmą ir susitelkimą. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, kolegoms, kultūros ir žurnalistų bendruomenei, gausiam jo talento gerbėjų būriui“, – sako ministras.

„Algimantas Čekuolis buvo išskirtinė asmenybė – žurnalistas, rašytojas, keliautojas, gebėjęs įdomiai pasakoti ir įkvėpti daugelį. Jo įžvalgos ir pasakojimai paliko gilų pėdsaką mūsų kultūroje.

Tegul jo darbai ir mintys gyvena toliau mūsų atmintyje. Užuojauta jo artimiesiems ir visiems, kuriuos palietė jo kūryba“, – socialiniame tinkle rašė Kęstutis Mažeika.

ELTA primena, kad penktadienį apie A. Čekuolio mirtį pranešė portalas lrt.lt. Tai portalui patvirtino žurnalisto sūnus Justas Čekuolis.

Pastaraisiais metais žurnalistas gyveno slaugos namuose. Gyvendamas ten išleido knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“.

A. Čekuolis per gyvenimą yra parašęs 22 knygas, parengęs daugybę publikacijų, ilgus metus kūrė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

A. Čekuolis gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje, kaimo mokytojų šeimoje. Būdamas šešiolikos jis išvyko į Maskvą, į literatūros institutą, vėliau dvylika metų žvejybos laivuose dirbo jūreiviu, po kelerių metų tapo ir bocmanu.

Havanoje 1964–1967 metais vertėju dirbęs A. Čekuolis, ten baigė ir kalbų mokyklą. Vėliau A. Čekuolis dirbo spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, buvo jos korespondentas Kanadoje, vėliau vadovavo biurams Lisabonoje ir Madride.

1986-aisiais grįžęs į Lietuvą jis tapo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi.

1988 m. buvo išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Po metų A. Čekuolis buvo išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1992 m. A. Čekuolis tapo Vilniaus universiteto dėstytoju, Komunikacijos fakulteto studentams dėstė bendravimo ir derybų meną.