„Sakei, kad mane myli. Amžinai mylėsi“, – kreipiasi į mylimąjį išduota Undinė. Meilės pažadas ir išdavystė, gimstantys jausmai ir jų ilgesys, atradimai ir netektys, švelnumas ir skausmas – skirtingi meilės atspalviai skleidžiasi pripažintų Europos kino meistrų juostose ir įsimintinuose debiutuose, mylinčiųjų ir mylimųjų akimis atverdami platų kitų temų spektrą.

„Undinė“ (rež. Christian Petzold)

Šių dienų Berlyne įsiplieskia gyvenimo ir mirties ribas peržengianti meilės istorija, audringa, lyg atkeliavusi iš romantizmo epochos kūrinio puslapių. Pagrindinė filmo veikėja, graži mergina Undinė, žavi turistus pasakojimais apie Rytų ir Vakarų Berlyno architektūrą. Tarp jų – ir svajotojas Kristofas, neatsispiriantis merginos kerams ir pamilstantis Undinę. Tačiau merginos praeitį gaubia tamsi paslaptis, susijusi su jos ankstesniu romanu.

„Žuvis, plaukianti prieš srovę“ (rež. Eliza Petkova)

Andrėja – moteris be praeities. Ji žaisminga, tiesi, linksma, nuoširdi, nenuspėjama. Filipas ir Martinas – tėvas ir sūnus, neabejingi Andrėjai. Jos atsiradimas turėtų užpildyti tuštumą, atsiradusią mirus žmonai ir motinai Hanai. Prasideda geismo vasara, bet vidinė tuštuma, besiverianti veikėjų sielose, ragina juos ieškoti paguodos ir saugumo. Visi trys kurį laiką gyvena anapus visuomenės ribų, bet galiausiai pasiduoda žmogiškiems troškimams. Meilę aptemdo baimė, o dabartis išnyksta rytojaus miglose.

„Garbinimas“ (rež. Fabrice du Welce)

12-metis Paulas gyvena šalia psichiatrinės ligoninės, kur jo mama dirba slauge. Kartą vaikščiodamas apylinkėse jis susipažįsta su viena pacienčių, bendraamže Glorija, ir ją  akimirksniu įsimyli. Motina perspėja sūnų, kad Glorija – nestabili ir pavojinga. Tačiau draudimas bendrauti tik sustiprina trauką ir jaunuoliai nusprendžia bėgti. „Garbinimas“ – savotiškas Romeo ir Džuljetos bei Boni ir Klaido istorijų hibridas, kuriame pirmosios meilės keliamų emocijų audros įgyja kruviną ir kūnišką pavidalą.

„Rojus“ (rež. Ágnes Kocsis)

Evos gyvenimas jau daug metų yra keistas. Ji visad kankinosi nuo stiprios neaiškios kilmės alergijos, ir šiai paūmėjus priversta radikaliai atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Ji gyvena steriliame bute, kur ją lanko tik brolis. Išeidama į miestą ji privalo dėvėti skafandrą – grynas oras jai nuodingas. Jos vienintelis kūniškas sąlytis su žmonėmis įmanomas tik kai Eva lankosi laboratorijoje, kur ją tiria gydytojai. Siekdami išsiaiškinti, ar liga nėra psichosomatinė, gydytojai pasamdo jai psichiatrą Andresą. Ar vis stiprėjantis jų ryšys grąžins Evą į normalų gyvenimą?

„Kala azar“ (rež. Janis Rafa)

Kanarėlės, šuniukai, katinai, žuvys – jauna pora, dirbanti gyvūnų krematoriume, visą dieną renka jų lavonus. Jie važinėja po postapokaliptinį industrinio miesto kraštovaizdį, mylisi, maudosi ir stebisi dideliu skaičiumi keliuose nutrenktų gyvūnų. Kai po jų pačių automobilio ratais patenka šuo, poros santykiai pašlyja. Šis hermetiškas jaunos videomenininkės debiutas nagrinėja ribas tarp gyvenimo ir mirties, meilės ir neapykantos, žmogaus ir gyvūno.

„Mano meilė“ (rež. David Teboul)

„Mano meilė“ – tai trijų valandų kelionė po prisiminimus apie mirusią meilę. Filmo išeities tašku tampa režisieriaus ilgalaikio partnerio mirtis. Mėgindamas tvarkytis su gedulu, jis išvyksta į kelionę po Sibirą, kur vietos gyventojus kalbina apie jų pirmąsias meiles. Sibiro tuštuma ir atšiaurumas tarsi veidrodis atspindi jo vidinę būseną netekus mylimo žmogaus. O Sibiro gyventojų istorijos pagaliau leidžia rasti atsakymus į svarbius klausimus ir susitaikyti su netektimi. Švelni poetiška esė, kurioje susipina literatūra, kinas ir antropologija.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4 – 22 d. Filmus galite žiūrėti virtualioje kino platformoje https://kinas.scanorama.lt/