– Kokie pastarieji keleri metai buvo jūsų grupei?
Dominyka: Pandemija padarė nemažai neigiamos įtakos. Prieš pandemiją prisijungė Benedetta, kuriai žadėjome, kad vyksime į Pietų Korėją, laukia daug veiklos, bet prasidėjo karantinas ir niekur neišvažiavome. Buvo daug planų ir staiga viskas nusikėlė į internetą, o interneto pasaulis, manau, daugumai muzikantų siurbia energiją. Vėliau dar prasidėjo karas ir buvo labai liūdna.
Ištvanas: Tačiau planų buvo daug. Pasirašėme sutartį su leidybos kompanija iš Didžiosios Britanijos „The state51 Conspiracy“, priplanavome koncertų visame pasaulyje... Galiausiai vis tiek nemažai koncertavome užsienyje, dalyvavome festivaliuose.
– Turėjo būti nelengva kurti, juolab kad jūsų grupė scenoje spinduliuoja pozityvumą ir žaismingumą, o aplink daug neigiamų emocijų...
Kamilė: Mes kalbame apie neigiamus dalykus, bet mokame iš jų pasijuokti.
Dominyka: Gal net neturime nė vienos linksmos dainos...
Kamilė: Turime, bet vis tiek kažkiek reikia pasiskųsti. (Šypsosi.)
– Nors per karantiną viskas aprimo, jūs vis tiek koncertavote, kūrėte. Kaip jums pavyko išlaikyti savo skambesį ir kūrybos liniją?
Dominyka: Mes niekada nesustojome, tiesiog buvo truputį sunkiau. Svarsčiau apie galimybę gyventi Italijoje ir išvažiavau. Mariai Rosai pranešus, kad nori palikti grupę, su Benadetta pasitarėme ir nusprendėme, kad norime tęsti. Tada pakvietėme prisijungti Medą ir dabar kuriame toliau.
Kamilė: Buvo nearly happily ever after, o dabar – happily ever after. (Juokiasi.)
– Neseniai pasirodė jūsų naujas EP FAQ. Kaip atrodė jo kūrybos procesas?
Dominyka: Buvome Budapešte, grojome laive, kur sutikome Kanados leidyklos „Birthday Cake Records“ atstovą, kuriam labai patiko mūsų muzika. Jis sakė, kad mūsų kūryba labai patiktų JAV rinkai / auditorijai ir pasiūlė, kai turėsime naujos kūrybos, atsiųsti jam paklausyti. Netrukus ir pradėjome kurti šį mini albumą.
Kamilė: Iššūkių buvo nemažai. Kūryba truko metais ilgiau, nei planavome, – iš viso apie dvejus metus. Įrašėme gana greitai, bet vėliau viskas vyko su pertraukomis.
Dominyka: Įrašėme greitai, bet paskui reikėjo suvesti ir priimti kitus sprendimus...
Kamilė: Ir dar suderinti laiką, kad visi galėtų praleisti studijoje tris keturias valandas. Šįsyk įrašinėjome pas kitą žmogų – Simą Oką, kuris dar šiek tiek ir prodiusavo. Man atrodo, kad šis EP kitoks. Įdomu, kad gyvai viso mini albumo dar nesame groję nei su Maria Rosa, nei su Teresa – tik kelias dainas su Meda (Teresa).
Dominyka: Kai grojome tas naujas dainas su Meda, jos skambėjo kitaip nei įraše. Meda tikrai atneša savitą spalvų paletę į grupę.
Ištvanas: Reikia patikslinti – šį mini albumą merginos kūrė dar su Maria Rosa (Giedre). Meda jį kuriant nedalyvavo ir tik dabar prasidės kūryba su Meda.
– Ką sudėjote į mini albumą FAQ?
Dominyka: Daug klausimų – kaip ir rodo pavadinimas (verčiant EP pavadinimą į lietuvių kalbą – DUK – dažniausiai užduodami klausimai). Daug egzistencializmo, pasaulio beprasmybės, klausimų apie tai, kaip reikia gyventi gyvenimą...
Kamilė: Tačiau viskas susipina su ironija ir sarkazmu – mokame pasijuokti iš problemų.
Dominyka: Yra ir gamtos, peizažų – kad galbūt užsimerktum, įsivaizduotum ir tai nuramintų neramias mintis.
– Ką į grupę įnešė naujoji narė Meda?
Dominyka: Meda yra daug patirties turinti gitaristė – tai labai jaučiama. Jos balso spalva labai dera su mūsų balsais. Kartais net susipainiojame, kuris balsas yra kurios.
Meda: Manau, įnešu aštrumo. Esu iš pankroko pasaulio ir tai, manau, girdėti.
– Kaip esate pasiskirsčiusios vaidmenimis grupėje? Dominyka jau prisipažino, kad nerimauja dėl visų... O kaip kitos?
Kamilė: Aš priešingai – visada sakau, kad viskas bus gerai. Dominyka bijo, kad viskas blogai, o man viskas labai gerai. Meda turbūt viduriukas.
Dominyka: Aš esu paranoid shishi, Kamilė yra silly shishi, o Meda – wise shishi. Tą išsiaiškinome pernai Prancūzijoje. (Šypsosi.)
Kamilė: Taip, tada paklausiau „ChatGPT“, kokie galėtų būti mūsų vardai. Nerašiau – itališki vardai, nes jau turime itališkus sceninius vardus. Gavome tokių variantų... (Juokiasi.)
– Kad jau užsiminėte apie itališkus sceninius vardus... Kaip gimė taviškis, Meda?
Meda: Mano pseudonimas atsirado iš realybės šou „Real Housewives of New Jersey“. Ten buvo Teresa, o ir šiaip kietų Teresų yra.
– Kovo mėnesį praleidote labai intensyviai – keliavote ir koncertavote Šiaurės Amerikoje, pasirodėte dviejuose festivaliuose. Kas ten vyko ir kaip atsigaunate po intensyvaus laikotarpio?
Dominyka: Niujorke dalyvavome showcase festivalyje „The New Colossus“. Grojome du koncertus ir buvo labai faina. Gavome meilės kiaušinį, nudažytą lietuviškai, – tikrai nerealu! Jis buvo įdėtas į stiklainį ir saugiai vežiojamas visos kelionės metu.
Kamilė: Tada vykome į Ostiną – dalyvavome festivalyje „South by Southwest“ (SXSW). Tai didžiausias tokio tipo festivalis pasaulyje ir ten grojome net šešis kartus. Prieš važiuodama žiūrėjau internete – nežinojau, ar tai muzikos, ar filmų, ar verslo festivalis. Kai atvykome, po truputį tapo aišku. Gyvenome kemperyje – buvo tikras stovyklos vaibas. Grįžtame vakare, sėdime, kalbame... Smagu.
Dominyka: Festivalis labai didelis ir kiek keistas – reikėjo priprasti. Tačiau pagrojome, susipažinome su draugais ir supratome, kaip viskas vyksta. Netgi grojome tris neoficialius koncertus. Vienas jų buvo labai ypatingas – koncertavome kieme ir buvo labai jauku, kaip gimtadienyje.
Meda: Mieste grojo daug tų pačių grupių, kaip ir festivalyje. Turbūt tos, kurios nepatenka į oficialų festivalį, groja neoficialiuose renginiuose.
– Paskui vykote į Meksiką. Kaip sekėsi ten?
Dominyka: Iš Ostino 9 valandas važiavome autobusu į Monterėjų, kur grojome koncertą ir kurį laiką viešėjome. Vėliau iš ten dar 14 valandų – iki Meksiko miesto. Buvo baisu, nes Kamilė prisiskaitė internete daug baisių dalykų.
Kamilė: Tapau paranoid shishi. Kelionėse mėgstu būti pasiruošusi. Jeigu mane pagrobs ar apiplėš, bent būsiu tam nusiteikusi. (Juokiasi.)
Meda: Meksikos laukiau su smalsumu ir baime – tai toliausiai nuo Vakarų pasaulio, kur esu buvusi. Gal tai kėlė didžiausią nerimą. Juk čia ne Europa, kur nuvyksti, pavyzdžiui, į Paryžių – žinai, kaip mieste viskas vyksta, nes visuose Europos miestuose panašu.
– Kokie įspūdingiausi nuotykiai Meksikoje?
Dominyka: Meksikoje paragavau vabalo – žiogo. Buvo šiek tiek šlykštu. Vėliau radau anteną, įstrigusią tarp dantų... Tačiau vis dėlto yra prisiminimas, kad išdrįsau. Dar labai gražiuose koncertuose buvome – užsimezgė naujų draugysčių.
Meda: Aš vabalo nevalgiau, bet ant mano kokteilio buvo kirminų druskos, tai irgi truputis egzotikos. Man labai patiko maistas, jų dievai ir visi piešiniai...
Ištvanas: Buvo įdomi situacija dėl aukščio – Meksiko miestas yra daugiau nei 2 200 m aukščiau jūros lygio, todėl ten kartais sunku kvėpuoti. Mūsų draugams, kuriuos sutikome Teksase ar Ostine, Meksike buvo sunku groti – jie netgi nusipirko deguonies kaukes su deguonies balionėliais ir prieš koncertą pakvėpuodavo.
Kamilė: Man dar per anksti išskirti ką nors konkretaus – viskas buvo labai intensyvu. Dar reikia laiko, kad galėtum grįžti į gyvenimą ir susidėlioti įspūdžius.
Ištvanas: Taip, kiekvienas miestas – tarsi kitas pasaulis. Niujorke šalta, Ostine +30 °C, Meksikoje – vėl kitaip. Labai daug veiklos, viskas greitai keičiasi ir intensyvu...
– Ką pavyko pasiekti išvykus į šią kelionę?
Kamilė: Iš viso grojome keturiolika koncertų ir pritraukėme naujų gerbėjų. Tam ir vykome, kad toje pasaulio pusėje įgytume naujų klausytojų, ir mums tai pavyko. Smagiausia, kad susipažinome su daug grupių, su kuriomis užsimezgė draugystės. Buvo labai smagu tiesiog leisti laiką kartu.
Dominyka: Dabar su jais palaikome draugystę internetu – pasidomime, kaip kam sekasi. Šiaip labai smagu leisti laiką tarp muzikantų. Niujorke dar taip neįsijaučiau, bet Ostine buvo kaip didelė stovykla, pilna muzikantų, kurie tave supranta, nes eina labai panašiu keliu. Man tai labai patiko. Gera būti tarp bendraminčių muzikantų.
Ištvanas: Pritariu. Buvo ir daug vadybininkų, kurie irgi yra šios ekosistemos dalis. Visi susitinka, dalijasi, ir matai – tie patys klausimai, tie patys iššūkiai ir problemos. Labai geras jausmas suprasti, kad nesi vienas.
– Gal kokių nors pamokų ar patarimų gavote iš šių patirčių?
Dominyka: Vienas draugas iš grupės MONTAZ pasakė: „Never quit“. Tikrai labai geras patarimas.
Kamilė: Aš supratau, kad kažkur visada mus gali priimti tokias, kokios esame, – nereikia niekuo apsimesti ar keistis. Galime toliau būti crazy girls.
Meda: Šį kartą buvo daug koncertų per trumpą laiką, tad pavyko labiau atsipalaiduoti grojant. Gera pamoka, bet tai natūralu, kai groji kasdien.
– Naujajame EP yra daugiau kūrinių anglų kalba. Čia todėl, kad vis labiau orientuojate kūrybą į užsienį?
Kamilė: Lietuviškai taip pat kuriame, tačiau mes – labiau užsienio grupė. Lietuvoje koncertų daug nesurengsi, nes maža rinka, o ir angliškai kažkaip lengviau kurti, lengviau pasakyti, ką galvoji. Dabar daug lietuviškai kuriančių kūrėjų, kuriems geriau sekasi išsakyti mintis lietuvių kalba.
Dominyka: Mes irgi kuriame lietuviškai, jeigu išsprūsta gera mintis. Tikrai nesibaidome lietuvių kalbos, bet išversti anglišką kūrybą – aš nepasiryžusi tokiai avantiūrai.
– Minėjote, kad kelionė paaugino jūsų auditoriją...
Ištvanas: Tai buvo pagrindinis mūsų tikslas. Kai susitikome su leidybos kompanija, jie sakė, kad mūsų muzika turėtų būti įdomi šiam pasaulio kraštui. Tad dirbome, kad kuo efektyviau paskleistume grupės muziką ir rastume žmonių, kurie padėtų mums eiti toliau. Todėl ir nusprendėme vykti į Šiaurės Ameriką. Festivalis SXSW – didžiausias pasaulyje. Ten tikėjomės susipažinti su tais, kurie gali padėti. Prieš išvykdami išleidome singlą ir paskelbėme, kad bus EP. Meksikoje suradome ir bookingo agentą, kuris padėjo organizuoti koncertus, – planuojame toliau bendradarbiauti.
Kalbant apie skaičius – per mėnesį instagramo sekėjų padaugėjo apie 1 tūkst. Feisbuke augimas buvo mažesnis, bet mes labiau koncentruojamės į instagramą. „Spotify“ ir „Apple Music“ klausytojų iš Šiaurės Amerikos, Kanados, Meksikos taip pat smarkiai padaugėjo.
Pirmas strateginis žingsnis buvo informuoti apie artėjantį EP – taip visi žinojo, kad laukia kažkas naujo. Dabar jau pasirodė – tikimės, kad patiks ir bus dalijamasi muzika plačiau.
– Kaip minėjote, jūs daugiau užsienio grupė ir daug koncertavusios užsienyje, talentų festivalių aplankiusios… Prikaupusios patirties nemažai, tad gal turite ką patarti grupėms, kurios labai nedaug jos turi? Kaip dalyvauti showcasuose ir kaip juos atsirinkti?
Dominyka: Reikia ir verta dalyvauti talentų festivaliuose. Aš visas grupes siųsčiau į Slovėniją, Liublianą, į festivalį „Ment“, nes ten – gera atmosfera. Atrodo, jau dabar galima registruotis. Jame dalyvavome, kai susikūrėme kaip grupė. Maria Rosa registravo, kreipėmės ir pradėjome ieškoti pagalbos, kas galėtų važiuoti kartu ir būtų pastiprinimas iš vadybos pusės. Taip radome Ištvaną ir ten prasidėjo mūsų santykiai.
Ištvanas: Taip, reikėtų, kad ne tik grupė važiuotų, bet ir kas nors jai ten atstovautų, nes reikia nemažai bendrauti. Su pinigais kelionei – sunkiau. Yra Muzikos verslo asociacija, kuri padeda ir per Kultūros tarybą gauna kažkiek pinigų, bet nedaug. Vis dėlto tokių priemonių, kurios padėtų šioms kelionėms įvykti, praktiškai nėra. Kalbant apie kitas valstybes, dalyje jų žymiai daugiau pinigų, dėmesio ir energijos skiriama muzikai ir jos eksportui, bet čia jau politika…
– Kokių tikslų sau keliate, kai važiuojate į talentų festivalius? Kaip reikia tas pažintis megzti ir save pristatyti?
Dominyka: Aš nekenčiu networkinti. Kažkaip labai sunku. Arba jaučiu ryšį ir draugauju, arba ne, todėl nežinau, ką patarti.
Kamilė: Pavyzdžiui, mes festivalyje „South by Southwest“ buvome pasiruošę po pluoštą lipdukų ir visiems juos dalijome.
Ištvanas: Tačiau Amerikoje šiaip visi gana atviri. Kalbant apie showcase festivalius ir kuo jie skiriasi nuo europinių (kiek pastebėjau, nes irgi pirmą kartą buvau Amerikoje tokiame festivalyje), ten visi žino, ko susirinko, ir kalba atvirai – kaip jie sako, to the point. Eini ir sakai: „Aš darau tai, tai ir tai, ką tu darai?“. Pasakoji, pasidomi ir tada žiūri, ką galima kartu padaryti. Arba paklausi: gal gali rekomenduoti žmogų, kurio kontaktų reikia? Tada iš karto kažkas vyksta arba ne. Europoje kartais matau, kad nėra tokio noro iš karto bendradarbiauti. Nesakau, kad tai blogai, tiesiog – kitaip.
– Ką planuojate veikti vasarą?
Ištvanas: Gegužę pristatysime albumą ir planuojame daugiau koncertų. Rudenį planuojame turą. Rugsėjį keliausime koncertuoti į Kanadą. Kitais metais vėl norėtume į Meksiką. Dabar labai norisi koncertuoti, bet Meda yra Briuselyje ir visi dar turi skirtingų projektų, todėl mums reikia labai planuoti ir suderinti koncertus.
Dominyka: Ir norime kurti naujas dainas. (Šypsosi.)
Naujausi komentarai