VIII respublikinio tarmiškosios kūrybos konkurso nugalėtoju suaugusiųjų grupėje tapo visiškas neregys rašytojas iš Žemaitijos Petras Zabitis su žemaičių tarme parašyta knyga "Aklus strielčius".
Kaip galėjo aklas žmogus aprašyti tai, ką ir ne kiekvienas regintis pastebi? "Aš ne visą gyvenimą buvau aklas, – paaiškino rašytojas. – Aklumą lėmė atsitikimas 1957 m., kai su tėvais ir broliais gyvenau prie Platelių ežero. Vieną vasaros dieną į ganyklą vedžiau karvę, o paskui ją laigęs po pievą veršiukas įbrido į kaimyno, buvusio stribo, dobilus. Dėl šios priežasties vyriškis atlėkė prie manęs, pargriovęs ėmė daužyti kumščiais, spardyti. Kai atsipeikėjau, danguje pamačiau ryškią raudoną saulę ir sklandančius baltus gandrus. Šio reginio niekada neužmiršiu, nes po to mano regėjimas kasmet silpo ir silpo, kol visiškai jo netekau 1964 m."
Tad trečiąją klasę Petras pradėjo Kauno aklųjų ir silpnaregių internate. Būtent čia jis parašė pirmuosius savo eilėraščius Brailio raštu, išmoko groti akordeonu, trimitu ir būgnais. Beje, jis grojo tais instrumentais jaunimo šokiuose, kur sutiko būsimą žmoną Birutę, susilaukė su ja dviejų sūnų ir dukros.
Neregys P.Zabitis nuo vaikystės jautė poreikį kūrybai – 1987 m. spaudoje pasirodė jo pirmieji sodria sodžiaus kalba parašyti autobiografiniai apsakymai. Trykštantis energija Petras įkūrė Raseinių neregių rašytojų klubą, į kurį priėmė ir kitų negalių kamuojamus rašytojus. Klubas netruko išaugti į Lietuvos rašytojų su negalia sąjungą.
"Deja, mes neradome bendros kalbos su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), bet mus parėmė buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis – padovanojo kompiuterį", – aiškino P.Zabitis. Pašnekovas jau yra parašęs dvi knygas Brailio raštu (jos įgarsintos įvairiose laikmenose), tačiau nori išleisti knygas taip, kad jas skaitytų ir regintieji. Anksčiau jam pavykdavo rasti rėmėjų tokiam sumanymui, o dabar tai padaryti vis sunkiau. Atskiri P.Zabičio kūriniai buvo spausdinami užsienio šalyse gyvenančių lietuvių leidiniuose, tačiau jam skaudu, kai jo kūrybą ignoruoja LASS – paskaityti galima tik interneto svetainėje baltojilazdele.lt.
Pažymėtina, kad neregys rašytojas, žmonos padedamas, naršo internete, bendrauja su įvairių negalių kamuojamais lietuvių rašytojais visame pasaulyje. Iš menkų savo pajamų P.Zabitis yra įsigijęs spausdintuvą, pats spausdina kompiuteriu surinktus savo apsakymus, pats susega lapus į knygeles patobulintu savo rankomis segtuvu.
Ne vieną dešimtmetį bendraudamas su likimo broliais ir sesėmis, neregys P.Zabitis pastebėjo, kad menksta jų dvasinis pasaulis, kad viskas šiais laikais matuojama pinigais. Tai jį žeidžia labiau nei gyvenimas tamsoje, kurią jis tiesiog ignoruoja – pats ir krosnį sumūrijo, ir uogas nuskina, ir malkų žiemai priskaldo, ir savo stulbinančius kalbos sodrumu apsakymus išleidžia. Šiame sodriame gyvenime yra ir vilties, kad vieną dieną rasis jo kūrybos rėmėjų, todėl Zabičių namuose vėl pasigirs kūrėjo kalbinamo trimito garsai, bylojantys apie prošvaistes jo kūrinių leidyboje.
Naujausi komentarai