Technologijos padeda atrasti: svarbiausia – kūrėjo vaizduotė | KaunoDiena.lt

TECHNOLOGIJOS PADEDA ATRASTI: SVARBIAUSIA – KŪRĖJO VAIZDUOTĖ

Skaitmeninės grafikos sritis ir joje kuriantys menininkai užsienio šalyse yra populiarūs, tačiau Lietuvoje ši sritis nesulaukia tiek daug dėmesio. Kūrėjų darbai retai eksponuojami parodose, dar rečiau – rengiamos personalinės skaitmeninės grafikos menininkų parodos.

Su skaitmeninės grafikos kūrėju, skulptoriumi Jonu Špoku kalbamės apie tai, ar skaitmeninės grafikos sritį Lietuvoje reikėtų laikyti nišine, ar kūryboje naudojamos skaitmeninės piešimo programos gali pakeisti tokias fundamentalias dailės disciplinas kaip akademinis piešimas, kas žadina menininko vaizduotę ir naujausią jo skaitmeninės grafikos portretų ciklą.

– Lietuvoje skaitmeninės grafikos kūrėjai ne taip gerai žinomi plačiajai visuomenei, kaip, pavyzdžiui, tapybos, skulptūros ar grafikos srityse kuriantys menininkai. Ar skaitmeninės grafikos sritį vis dar reikėtų laikyti nišine?

– Nišai gali priklausyti kūrėjas, kuriantis darbus konkrečiai žiūrovų grupei. Virtualiojoje „ArtStation“ platformoje galima peržiūrėti menininkų profilius ir matyti, kiek daug kai kurie iš jų turi sekėjų. Šie skaičiai parodo, kad skaitmeninė grafika tikrai nėra nišinė sritis.

– Paminėjote platformą „ArtStation“, kurioje tikriausiai stebite ne tik ką kuria užsienio šalių menininkai, bet ir kokių darbų publikuoja jūsų kolegos lietuviai. Ar bendrame šios srities menininkų kontekste jie išsiskiria savo braižu, pasirenkamomis temomis, kūryboje naudojamais simboliais?

– Stebiu lietuvių menininkus, bet labai sunku įvardyti, kuo jie išsiskiria. Geriausia pamatyti, ką kuria Andrius Matijošius, Gediminas Pranckevičius, Anderzak, Annak_hass, Šarūnas Macijauskas, Kęstutis Rinkevičius, ir atrasti išskirtinumų patiems.

Galima viską labai greitai susidėlioti virtualiojoje aplinkoje, kur idėja atrodys tikslesnė nei eskizas ant popieriaus.

– Vyrauja klaidinga nuomonė, kad, kuriant skaitmeninėmis piešimo programomis, jos viską gali padaryti už patį kūrėją. Ar skaitmeninės grafikos menininkui svarbu turėti akademinio piešimo pagrindus?

– Svarbiausia yra žinoti, kurioje vizualiojo meno srityje norisi save realizuoti, nes tobulėjant technologijoms sričių ir žanrų atsiranda vis daugiau, daliai jų akademinis piešimas nelabai reikalingas. Galbūt tai yra priežastis, kodėl atrodo, kad piešimo pagrindų mokymasis tampa mažiau aktualus. Jei menininko tikslas yra išmokti vaizduoti aplinką realistine maniera, tuomet piešimo pagrindai yra reikalingi, tačiau ne mažiau svarbios ir kompozicijos, spalvų teorijos, perspektyvos, formų manipuliacijos žinios. Vizualiojo meno laukas plečiasi ir, manau, neturėtų kelti nuostabos, kad kai kuriuose jo žanruose piešimas nebūtinas.

– Galbūt skaitmeninės piešimo programos gali kompensuoti akademinio piešimo įgūdžių stoką?

– Dvimatės skaitmeninės piešimo programos (2D) kompensuoti šių spragų negali. Jos tik pagreitina kūrybos procesą: jose galima naudoti priemonės perspective grid, kurioje braižoma perspektyva, piešiamos tobulos elipsės ar cilindrai. Tačiau, jei naudojantis programą menininkas nesuvoks, kaip ir kiek turi būti pasisukusi elipsė ar cilindras perspektyvoje, kurią pats braižė, vaizdas neatrodys įtikinamai.

– Kilusią idėją klasikinių dailės šakų kūrėjai fiksuoja eskizuodami popieriuje, ar ir skaitmeninės grafikos kūrėjai daro eskizus?

– Skaitmeninės grafikos kūrėjai, ypač tie, kurie kuria trimatėje erdvėje (3D), ant popieriaus eskizų nepiešia. Kam eskizuoti kažką ant popieriaus, jei galima viską labai greitai susidėlioti virtualiojoje aplinkoje, kur idėja atrodys daug realistiškesnė ir tikslesnė nei eskizas ant popieriaus? Dėl technologijų vis labiau artėjame prie to, kad svarbiausia tampa kūrėjo vaizduotė. Tikslingiau yra mokytis valdyti skaitmenines piešimo programas, kurios tampa vis patogesnės, nei mokytis akademinio piešimo.

– Visgi jūs piešimui skiriate nemažai dėmesio – daug eskizuojate. Jūsų eskizuose atsiskleidžia įvairialypė linijos plastika, formų pajautimas, tvirta kompozicinė struktūra, jiems renkatės įvairius motyvus, dalis jų – iš natūros: architektūriniai elementai, supančios aplinkos fragmentai, žmonės. Ar realybės motyvai inspiruoja skaitmeninės grafikos kūrinius? Ar eskizavimas yra tiesiog treniruotės?

– Eskizavimas yra treniruotės ir jos kartais pabosta, todėl stengiuosi jas paįvairinti rinkdamasis kuo įvairesnius motyvus. Skaitmeninės grafikos darbus inspiruoja tiek realūs motyvai, tiek kitų menininkų darbai. Kartais pagaunu save fotografuojantį keistai apšviestą skersgatvį ar makabriškai atrodantį gamtos elementą – tokie motyvai vėliau persipina su fantazija, nes tiesiog nukopijuoti nuotrauką man yra nuobodu.

– Tikriausiai ne visada fantazija pasireiškia vienodai. Ar naudojate būdus, metodus jai sužadinti?

– Fantazija lavėja per darbą, discipliną ir smalsumą. Tai – geriausi būdai jai sužadinti.

– Naujausias jūsų skaitmeninės grafikos kūrinių ciklas – kibernetinių dvasių (angl. Cyber Spirits) portretai. Kurdamas kiekvieną portretą, papildote jį tam tikromis detalėmis: atsiranda keltų mitologijos ženklų, skandinavų folkloro motyvų, krikščioniškos pasaulėžiūros simbolikos, kuriuos jungiate su mokslinės fantastikos žanrui būdingais elementais. Koks yra jūsų kūrybos procesas? Ar pradėdamas piešti jau žinote, kaip turi atrodyti būsimas portretas? Kodėl kiekvienas jų turi subtiliai į bendrą kompoziciją įkomponuotą numerį?

– Norėjau kurti darbų ciklą, todėl sukūriau tokį šabloną, kuriame kiekvienas naujas portretas būtų komponuojamas vienodai. Ciklą pradėjau su išsikelta užduotimi – nupiešti bent dvi dešimtis darbų. Pradėjau nuo „01“, galbūt ateityje atsiras ir „99“. Kurdamas ciklo darbus, galutinės idėjos kaip kiekvienas portretas turi atrodyti, kai jį užbaigsiu, neturėjau. Mintyse sukosi abstrakčios idėjos, o ant kompiuterio darbalaukio – keletas nuotraukų, kurias naudodavau kaip atspirties tašką. Piešdavau ir stebėdavau, kur pasąmonė mane nuneš.

– Kodėl pasirinkote būtent portreto žanrą?

– Kai pamatome žmogų, su juo kalbame – žiūrime į veidą, todėl portreto žanras, manau, yra tiesiausias kelias siekiant atkreipti žiūrovo dėmesį į kūrinius.

– Jūsų darbuose kuriamas pasaulis – detalus, įtikinantis. Ar Jus veda noras kuriant peržengti realybę ir fantaziją skiriančias ribas?

– Negalvoju daug apie ribas tarp realybės ir fantazijos. Tiesiog mėgstu tam tikrus žanrus: mokslinės fantastikos ar fantasy. Taip pat imponuoja siurrealizmas, simbolizmas, todėl man įdomi menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Zdzislawo Beksinskio kūryba.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS