Tekstilės menas nuo seno būrė šio amato puoselėtojus draugėn, padėdamas išlaikyti senąsias tradicijas. Audimas, siuvimas, siuvinėjimas, mezgimas, marginimas šiuolaikinėje tekstilėje, nors ir įgijusioje naujų raiškos formų bei koncepcijų, išlieka svarbūs.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) Tekstilės katedros inicijuotas projektas "Jaunas – jaunam: tekstilė ateičiai", skirtas profesionalaus meno sklaidai periferijoje, pagrindžia tekstilės kaip vizualiojo meno rūšies, turinčios unikalias savybes kurti žmogiškąjį ryšį, galimybes.

Ne tik funkcionalus menas

Pernai gruodį prasidėjęs ir šį spalį baigtas projektas paskatino keturias jaunosios kartos tekstilininkes Astą Fedaravičiūtę-Jasiūnę, Giedrę Antanavičienę, Liuciją Kostivą ir Donatą Jutkienę susiburti ir kūrybinių dirbtuvių "EtnoJazz" metu perduoti studijuojant įgytą patirtį jaunimui iš šalies periferinių regionų.

"Visos keturios esame iš skirtingų vietovių, pagal jas ir pasirinkome miestus bei juose esančias meno institucijas: Kėdainius ir Janinos Monkutės-Marks muziejų – galeriją, Rokiškį ir Rokiškio rajono Juodupės gimnaziją, Kupiškį ir Kupiškio meno mokyklą, į kuriuos vykome", – pasakojo projekto vadovė D.Jutkienė.

Dirbtuvėse dalyvavo kurti norintys jaunuoliai nuo 13 iki 17 metų. "Mūsų tikslas buvo suteikti jiems naujų žinių, pagilinti suvokimą apie tekstilės mediją, pasidalyti savo patirtimi, taip pat siekėme, kad jie dalytųsi savąja. Visas kūrybines dirbtuves lydėjo bendros mūsų ir moksleivių parodos, prie kurių prisijungė ir dar keletas Tekstilės katedros studenčių. Į jas kvietėme vietos bendruomenes, siekdamos praplėsti jų akiratį", – sakė pašnekovė.

Ji džiaugėsi, kad vietos žmonės domėjosi tekstile, sukurtais kūriniais, užduodavo klausimų ar pasidalydavo savo nuomone. "Norėjome, kad parodų lankytojai suvoktų tekstilę ne tik kaip funkcionalų meną, bet kaip mediją, galinčią turėti įvairias formas ir koncepcijas", – aiškino menininkė.

Kūrybos džiaugsmas

Kūrybinėse dirbtuvėse "EtnoJazz" tekstilės menininkės supažindino jaunuolius su senos, nenaudojamos tekstilės panaudojimo būdais, taikant įvairias marginimo priemones, siuvimo ir deginimo technikas ir sukuriant naujus, funkcionalius ar meninius objektus.

Jie buvo iniciatyvūs ir labai kūrybiškai, išmoningai panaudojo mūsų duotas medžiagas, sukurdami netikėtus, unikalius kūrinius.

"Dirbtuvėse turėdavome ir audimo staklytes, audimo rėmą, ir siuvimo mašiną, atspaudus, skirtus marginti deginimo būdu. Norėjome, kad moksleiviai išbandytų skirtingas tekstilės technikas, todėl suteikėme jiems plačias galimybes", – patirtimi dalijosi D.Jutkienė. Tekstilininkė džiaugėsi: mokiniai nenorėdavo, kad dirbtuvių laikas baigtųsi.

"Jie buvo iniciatyvūs ir labai kūrybiškai, išmoningai panaudojo mūsų duotas medžiagas, sukurdami netikėtus, unikalius kūrinius, o mes buvome tik patarėjos, pagelbėjančios įvaldant tekstilės technikas. Per kūrybą kiekvienas iš jų atsiskleidė, pasijuto laisvas. Tai parodo, kad moksleiviams reikia tokių projektų, kad kūrybinė veikla praplečia jų kasdienybę ir yra naudinga", – projekto prasmę įžvelgė D.Jutkienė.

Kūrybinių dirbtuvių metu tekstilininkės jaunuoliams nesistengė rodyti darbų pavyzdžių, kad jiems nesinorėtų jų atkartoti. Menininkės skatino kurti savitai, be jokių išankstinių nuostatų, kaip tai reikėtų daryti. Tai leido moksleiviams įgyvendinti netikėtas idėjas, intuityviai atrandant joms vizualizuoti geriausiai tinkančias tekstilės technikas ir mėgaujantis pačiu kūrybos procesu, įgyjama nauja patirtimi.

Tekstilininkės pastebėjo: moksleiviai buvo laimingi, eksponuodami savo darbus greta profesionalių menininkių kūrinių, jie pajuto kūrybos prasmę.

Tekstilininkės turėjo progos pabendrauti ir su periferijoje dirbančiomis dailės mokytojomis, kurios pasidalijo darbo su jaunąja karta ypatumais. Perduodamos žinias jaunuoliams, mokytojos turi nuolatos ieškoti ko nors naujo, nes ši karta yra kitokia – aktyvesnė, dinamiškesnė, todėl sunku ją sudominti ir sulaikyti jos dėmesį. "Tikimės, kad kartu su profesionaliomis tekstilininkėmis surengtos parodos parodė moksleiviams, kodėl verta kurti. Jaunuoliai pasijuto įvertinti, be to, atrado, kad parodos įkvepia naujoms kūrybinėms idėjoms", – džiaugiasi projekto kuratorė, VDA KF Tekstilės katedros dėstytoja doc. Monika Žaltauskaitė-Grašienė.

Gyvendami periferijoje neturime daug galimybių išvažiuoti į kitus miestus.

Smalsių moksleivių patirtis

Tekstilininkėms antrino ir dailės pedagogės. "Moksleivius projektas labai sudomino. Jie norėjo išbandyti visas tekstilės technikas, todėl dirbtuvių laikas visiškai neprailgo, netgi reikėjo juos stabdyti, nes joms besibaigiant jie taip išdrąsėjo, išlaisvėjo, kad norėjo šią veiklą pratęsti", – pasakojo Kupiškio meno mokyklos dailės mokytoja – metodininkė Rita Laskauskienė.

Moksleiviams patiko netikėta parodos architektūra, kurioje buvo įdomus kiekvienas profesionalių menininkių kūrinys. Svarbu buvę ir tai, kad parodai pasibaigus moksleiviai galėjo savo darbus pasiimti. "Norėtume sulaukti ir daugiau tokių projektų, nes jaunuoliams labai svarbu ne tik išgirsti, bet ir patiems prisiliesti prie įvairių meno formų", – lūkesčiais dalijosi mokytoja iš Kupiškio.

"Gyvendami periferijoje neturime daug galimybių išvažiuoti į kitus miestus, nes Juodupės socialinis kontekstas yra gana sudėtingas, todėl esame atviri naujoms patirtims ir visada laukiame pas mus atvykstančių svečių", – pasakojo Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos švietimo skyriaus vedėja Virginija Sadauskienė.

Juodupė susikūrė tekstilės fabriko "Nemunas" klestėjimo laikotarpiu, todėl, anot V.Sadauskienės, moksleiviams buvo ypač įdomu savo žinias apie tekstilę pagilinti ir į šią dailės šaką pažiūrėti plačiau, patiems prie jos prisiliečiant. "Tokiuose projektuose kaip šis moksleiviai išmoksta daugybės dalykų ir pasiekia greitų, puikių rezultatų. Tai jiems ypač svarbu. Parodos formatas iš pradžių sulaukė pasipriešinimo, tačiau, išeksponavus jaunuolių kūrinius, matėme, kokie laimingi buvo jų veidai. Be to, į parodos atidarymą atėjo ne tik bendruomenės nariai – sulaukėme platesnės auditorijos susidomėjimo", – sakė pašnekovė ir pridūrė: šio projekto rezultatai nėra apčiuopiami čia ir dabar, tačiau būtent tokie projektai gali pasukti jaunuolio gyvenimo kelią labai gera linkme.

Paskata neapleisti kūrybos

Šis projektas buvo nauja patirtis ne tik jaunuoliams, bet ir jame dalyvavusioms tekstilininkėms. Moksleiviai jas paskatinę mąstyti laisviau. Profesionalėms buvę įdomu stebėti juos, kaip iš nežinomybės būsenos jie panyra į visišką koncentraciją, aiškiai žinodami, ką nori sukurti.

Dirbtuvėse dalyvaudavo 12–14 jaunųjų kūrėjų. "Retai tenka susidurti su tiek skirtingų jaunų žmonių. Tai padėjo suvokti ir suprasti, kokie jie yra, kas jiems aktualu. Kitas svarbus aspektas buvo bendravimas su skirtingose socialinėse terpėse augančiais jaunuoliais, tai buvo tarsi išbandymas ir mums pačioms, patikrinęs, kiek sugebame prisileisti kitą žmogų, kiek jam atsiveriame", – projekto džiaugsmus ir iššūkius vardijo D.Jutkienė.

Bendra veikla projekte paskatino ir pačių tekstilininkių bendradarbiavimą, dalijimąsi kūrybine patirtimi. "Slaptas šio projekto tikslas buvo paskatinti jaunąsias menininkes sukurti naujus meno kūrinius. Baigę studijas, absolventai pradeda dirbti, įsisuka į gyvenimo ratą ir kūrybą palieka nuošalėje. Tekstilės katedra labai nori, kad tiek studijuojančios tekstilininkės, tiek studijas baigusios aktyviau dalyvautų kūrybiniame gyvenime", – sakė doc.M.Žaltauskaitė-Grašienė.