Kaip elgtis su mane apgavusiu ir apvogusiu žmogumi? Tas asmuo yra gavęs šešis raginimus dėl priteistų išieškojimų pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose. Jis niekam nieko nemoka, važinėja neblogu automobiliu, skelbiasi internete kaip specialistas. Jis tariamai nieko neturi, bet turi bendrininkų, kurie padeda jam įsidarbinti įvairiuose darbuose ir gauti pinigus į rankas. Po to, dažniausiai tik pradėjęs darbą ir gavęs avansą, jis pabėga su pinigais ir dar apvagia patiklų užsakovą. Į teismus toks vagišius nevaikšto, jokių atsiliepimų nerašo, o kai jam priteisia mokėti pinigus, jis nekreipia jokio dėmesio ir toliau užsiima aferomis.

Ar galima į „Kauno dieną“ įdėti apgaviko nuotrauką su straipsneliu apie jo apgavystes ir vagystes? Kadangi mūsų BK labai smarkiai riboja galimybę prigriebti aferistus, noriu žinoti, ar toks paviešinimas nebus traktuojamas kaip žmogaus viešas įžeidimas ar panašiai?

Kam tie teismai ir jų sprendimai, kreipimaisi į antstolius, jei vagys ir aferistai toliau daro savo? Ar yra kažkoks mechanizmas mūsų teisėje, kuris apsivogusį pilietį priverstų vykdyti teismų sprendimus? Kristina V.

Advokatas Vytautas Sirvydis:

Jokiu būdu, niekuomet ir jokiomis sąlygomis negalima įvardyti asmens kaip vagies ar apgaviko, jeigu jo tokiu nėra pripažinęs teismas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ir tai dar ne viskas. Net ir tokiu atveju, jei asmuo nėra viešas (tai yra ne politikas, ne valdininkas, ne pareigūnas, ne ekrano ar muzikos žvaigždė ar pan.), reikia labai gerai pagalvoti, ar taip elgtis, nes tarp visuomenės teisės žinoti ir teisės į privatų gyvenimą turi būti parinktas protingas balansas.

Teismai ir teisingumo vykdymo sistema yra sukurta tam, kad nebūtų linčo teismų, vykdomų vieno ar keleto asmenų, ir piktnaudžiavimo valdžia. Juolab kad mūsų Konstitucijos 109 str. 1 dalis numato, kad teisingumą vykdo tik teismai. Galima skaitytojos klausti, kodėl nesikreipė į advokatus prieš tokio sandorio, dėl kurio dabar skundžiasi, sudarymą? Teismas ir civilinis procesas yra skirti apdairaus ir rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) interesams ginti, todėl dažnai reikia kaltinti visų pirma save: juk tokios aplinkybės kaip asmens esą aferistiniai polinkiai tikrai galėjo būti nustatyti dar iki tol, kol buvo sudarytas abejotinas ar visiškai nenaudingas sandoris.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio). Ji taikoma tada ir tik tada, kai kitomis teisės rūšimis negalima apginti pažeistų teisinių santykių. Be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 4 protokolo 1 str. įtvirtina draudimą įkalinti dėl skolos, tai yra įkalinti asmenį dėl to, kad jis neįstengia vykdyti kokios nors sutartinės prievolės. Visa teisė, lyginant su kitomis visuomenės gyvenimo reguliavimo formomis, yra neefektyvi. Baudžiamoji teisė yra pati neefektyviausia, kadangi ji orientuota į asmens nubaudimą, o ne į normalių civilinių teisinių santykių atkūrimą. Jeigu jau labai norima kariauti baudžiamosios teisės priemonėmis, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos padarymą apgaule (LR BK 186 str.), skolininko nesąžiningumą (LR BK 208 str., tačiau jeigu kalbame apie skolininką – fizinį asmenį, tai šios nusikalstamos veikos inkriminavimas yra apsunkintas), ir, atrodo, šiam atvejui labiausiai tinkantis LR BK 245 str., kuris numato atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą.

Pabrėžtina, kad asmuo gali būti nuteistas už tokią veiką tik tuomet, jeigu įrodoma, kad jis turėjo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą ar sprendimus. Automobiliai, kuriais asmuo važinėja (dažniausiai tokie automobiliai tokiam asmeniui nepriklauso), ar jo gyvenimo būdas gali būti tik šalutiniai duomenys įrodinėjant tokios nusikalstamos veikos sudėtį.

Patariu prieš sudarant sandorius visuomet naudotis advokatų paslaugomis – tikrai bus pigiau. Egzistuoja įvairiausių prievolių užtikrinimo būdų, kurie turi būti parenkami pagal konkrečias prievolių rūšis. Net ir prieš kreipiantis į teismą klientas turėtų užduoti klausimą advokatui apie galimybes išieškoti reikalaujamas sumas tuo atveju, jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Jeigu iš duomenų apie asmens turimą turtą ir jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus matyti, kad išieškojimas neįmanomas ar labai apsunkintas, pats klientas turėtų spręsti, ar verta bylinėtis.

Atsakyme išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Nuomonė aktualiu klausimu grindžiama LR įstatymais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nacionalinių teismų ir advokato praktika. Profesionalios konsultacijos teikiamos tik konkrečiose bylose vykdant klientų pavedimus.