– Kada kambariniai augalai atkeliavo į jūsų namus?
– Maždaug 2018-aisiais nusipirkau tuo metu labai išpopuliarėjusią monsterą. Tiesa, įsigijau ją visai mažytę, norėjau stebėti, kaip auga. Šalia monsteros ėmė atsirasti daugiau augalų – juos pasiimdavau iš mamos. Taip mano namuose apsigyveno chlorofitas, pilėja, sanseverija, ripsalis, alijošius, juka, zamiokulkas...
Tuomet pradėjau augalus pirkti. Pirmieji buvo nepretenzingi ir lengvai prižiūrimi. Ėmiau domėtis labiau, skaityti knygas – užsisakydavau jas iš užsienio leidyklų, ieškojau žinių internete. Aišku, ne su vienu augalu teko atsisveikinti. Dar neturėjau pakankamai žinių, kaip prižiūrėti fikusus, kalatėjas, paparčius, o, norint juos sėkmingai auginti, reikia ir žinių, ir kantrybės.
Kai su vyru persikraustėme į naujus namus, labai norėjau puošti juos augalais – labai trūko žalumos. Pradėjau domėtis, kaip augalus pritaikyti interjere, augalų tendencijomis ir, žinoma, priežiūra.
Kadangi įsikūrėme už miesto, prasiplėtė suvokimas ir apie gyvenimą gamtoje. Nors dirbau kitoje sferoje, mane visada traukė ne tik kambariniai augalai, bet ir skintos gėlės, kraštovaizdžio dizainas, lauko gėlės. Visgi nugalėjo kambariniai augalai. Taip, skintos gėlės – labai gražu, bet laikina, ir labai gaila jas išmesti po poros dienų. Ypač gėlių gaila per šventes, pavyzdžiui – vestuves, kai jomis puošia erdvės, o galiausiai išmeta. Todėl kur kas prasmingiau naudoti kambarinius augalus, bet kad jie augtų sveiki, reikia žinių.
Pagalba: „Dulkės gali ne tik nublukinti augalo lapus, bet ir sumažinti jo gaunamos šviesos kiekį, užkimšti lapų poras“, – Aistė primena, kodėl svarbu apdulkėjusius lapus švelniai nuvalyti drėgnu skudurėliu. / freepik.com nuotr.
– Visgi augalai interjere – ne tik puošmena? Kalbate ir apie jų terapinį poveikį.
– Prieš dvejus metus mano gyvenime įvyko didelis lūžis – sušlubavo sveikata. Tuomet augalai įgavo naują, daug gilesnę prasmę. Būtent augalai padėjo atsigauti ir sustiprėti po sunkios ligos. Jau anksčiau buvau skaičiusi, kad jie ne tik valo orą, bet ir suteikia daug teigiamų emocijų, ramina, gerina bendrą savijautą. O dabar savo gyvenimo be augalų jau neįsivaizduoju.
– Ir nusprendėte imtis misijos dalytis savo žiniomis su kitais?
– Pradėjusi dalytis savo žiniomis apie kambarinius augalus ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose, sulaukdavau daug klausimų, kaip vieną ar kitą augalą prižiūrėti. Paaiškėjo, kad tų žinių daug kam trūksta, o turėti augalų namuose norisi bene kiekvienam.
Besidalydama žiniomis instagrame supratau, kad galiu daugiau papasakoti rašydama tekstus, todėl nusprendžiau sukurti tinklaraštį „Thera / plant“. O pavadinimas kilo natūraliai. Juk man augalai – tarsi terapija. Žodis therapeia yra kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „terapija“ arba „gydymas“.
Rašau ne tik apie augalų priežiūrą, bet ir apie augalus interjere, dalinuosi įkvepiančiomis idėjomis. Pavyzdžiui, neseniai pasidalinau nauju įrašu apie interjerą „Biofilinis dizainas: kas tai?“. Sakyčiau, mano misija paprasta: šviesti žmones apie kambarinius augalus, mokyti juos prižiūrėti ir jais rūpintis.
Vis dėlto man pačiai šiuo metu augalų priežiūra yra hobis ir fiziškai augalų priežiūros paslaugų neteikiu. Tikiu, kad tai išaugs į kažką didesnio, bet neskubu, generuoju idėjas, turiu jų ne vieną ir tai labai motyvuoja mane judėti į priekį.
Tręšimas: pavasarį būtina pamaitinti augalus, tik svarbu žinoti, kad lapiniams augalams tinka vienokios trąšos, žydintiems – kitos, sukulentams – dar kitos. / freepik.com nuotr.
– Atrodytų, už lango besikeičiantys orai kambariniams augalams – nė motais, jiems sąlygos vis tos pačios. Ar tikrai taip yra?
– Tikrai ne. Visi augalai jaučia sezono pokyčius. Be to, sparčiai keičiasi klimatas, tai veikia ne tik lauko, bet ir kambarinius augalus. Šiais metais jų miegas nebuvo labai gilus. Pernai rudenį mačiau, kad kai kurie augalai net spalio pabaigoje leido naujus lapus, o pavasaris jiems prasidėjo maždaug vasario pradžioje.
– Kaip galime padėti jiems pasitikti pavasarį?
– Visų pirma, jei rudenį augalus pastatome kuo arčiau saulės spindulių, tai pavasarį priešingai – patraukiame toliau, kad lapai nenudegtų. Tačiau ne kaktusus, nes jie labai mėgsta saulę.
Klimatas sparčiai keičiasi, ir tai veikia ne tik lauko, bet ir kambarinius augalus.
Ką dar galima daryti – tai augalus persodinti. Geriausia tai daryti vasario pabaigoje–kovo pradžioje, kol jie dar bunda. Šiemet pavasaris atkeliavo anksčiau, tad kuo anksčiau persodinsime, tuo greičiau jie adaptuosis.
Patikrinkite augalų būklę, ar juos tikrai reikia persodinti. Tai būtina, kai augalo šaknys lenda iš vazono apačioje esančių skylučių, jei palaisčius augalą substratas greitai išdžiūsta (augalui jau trūksta medžiagų), jei nuo tada, kai augalą įsigijote, jis nė karto nebuvo persodintas.
Prieš imdamiesi persodinimo darbų, pasirūpinkite nauju vazonu. Jis turi būti per pirštą, pusantro didesnis už buvusįjį. Vazonas turi būti su skylutėmis apačioje, kad vanduo turėtų pro kur išbėgti, nes kitaip augalo šaknys užmirks ir pradės pūti, arba galima sodinti į plastikinį vazoną ir šį įdėti į dekoratyvų vazoną be skylučių.
Svarbu parinkti ir tinkamą substratą. Lapiniams augalams (pvz. fikusams, monsteroms, strelicijoms ir t. t.) reikalingas vienoks substratas, sukulentams – kitoks. Jų tikrai rasite tam skirtose parduotuvėse, o konsultantės patars.
Persodinus augalo nereikia tręšti dvi tris savaites, vėliau galima tręšti įprastai.
Dažniau: pavasarį kambarinių augalų laistymo režimas keičiasi, tačiau labai svarbu jų neperlaistyti. / freepik.com nuotr.
– Tai kada ir kaip dažnai reikia tręšti kambarinius augalus?
– Tręšti augalus reikia pradėti kovą ir daryti tai iki rugsėjo mėnesio. Tręšti užtenka kartą per mėnesį, nes kas per daug – tas nesveika. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingoms augalų rūšims reikia skirtingų trąšų. Niekada netręškite augalo tiesiai ant išsausėjusio substrato – pirmiausia palaistykite, o tada naudokite priemonę. Prieš tręšdami paskaitykite priemonės aprašymą, kiek ją reikia skiesti ir t. t, jei trąšos skystos, prieš naudodami suplakite.
– Ar pavasarį keičiasi kambarinių augalų laistymo režimas?
– Laistymo režimas artėjant pavasariui keičiasi, nes substratas išdžiūsta daug greičiau nei rudenį ir žiemą. Dažniau patikrinkite augalų žemę. Tai darykite pirštais, o jei norite tikslumo ir turite drėgmės matuoklį – matuokite juo. Svarbiausia – neperlaistyti. Jau geriau tegu augalas būna šiek tiek ilgiau nepalaistytas (tikėtina, atsigaus), nei perlaistytas.
Patarimas, tiems, kurie neturi laiko ir dažnai pamiršta palaistyti augalus: naudokite augalų priežiūrai skirtą programėlę. Jų yra ne viena. Aš naudoju programėlę „Planta“, ji tikrai praverčia.
– Ar pavasaris – tinkamiausias laikas genėti ir dauginti kambarinius augalus?
– Taip, pavasaris – puikus laikas augalus genėti, formuoti ir dauginti. Jų nereikia judinti miego metu – rudenį ir žiemą. Nieko labai blogo neatsitiktų ir tada, tik lėčiau šaknydytųsi, gali ir visai neišleisti šaknų. Tai priklauso nuo augalo rūšies.
Ypač aktualu formuoti brandesnius augalus, pvz. fikusus, monsteras (viskas dėl estetikos!). Taip pat, verta genėti ir svyrančius filodendrus, skindapus, gebenes. Nukarpytas šakeles pamerkite į stiklinę su vandeniu, kad išleistų šaknis, arba ūgliuką iš karto padovanokite bičiuliui.
Tai taip pat puikus būdas išsaugoti augalą, jei jis merdėja ir nepavyksta jo atgaivinti. Daugelį augalų rūšių padauginti gana paprasta, bet yra tam tikri niuansai, kuriais reikėtų labiau pasidomėti.
Spinduliuose: pavasarį daugelį augalų reikia patraukti nuo tiesioginės šviesos, tik ne sukulentus – jie mėgsta saulę! / freepik.com nuotr.
– Ką daryti su tais augalais, kurie žiemos lyg ir neišgyveno – numetė lapus, nudžiūvo arba lapai tiesiog geltonuoja? Kaip žinoti, ar dar yra vilties juos atgaivinti?
– Tai labai plati tema. Galbūt taip atsitiko dėl perlaistymo ar kad buvo per mažai laistomas, gal kenkėjai apsigyveno... Visi augalai labai skirtingi, kai kuriuos galima išgelbėti, su kai kuriais tenka atsisveikinti, nes, lapams nubyrėjus, estetikos interjerui jie tikrai nesuteikia.
Išgelbėjimo būdas numeris vienas – dauginimas. Tiesa, prieš dauginant svarbu iš abiejų pusių patikrinti, ar tie lapai dar tikrai sveiki, ar tikrai nėra kenkėjų. Minusas: augalas iš buvusio jau nemažo, paaugusio, vėl tampa mažiukas. Bet tiems, kam patinka stebėti, kaip jis auga ir skleidžia naujus lapus, – tikras malonumas.
Dažnai dėl netinkamos priežiūros atsiranda ir kenkėjų, todėl prevencijai ir profilaktikai kartas nuo karto augalus galima apipurkšti žaliojo muilo tirpalu, yra ir kitų alternatyvų.
Rūpinkitės augalais, valykite jų lapus, nepamirškite reguliariai laistyti ir augalai atsidėkos naujais, tvirtais, gražias lapais ar žiedais.
Naujausi komentarai