Gyvenu A.Stulginskio gatvės 56-ajame sename keturių butų name. Mokesčiai už laiptinės šildymą skaičiuojami pagal buto plotą. Mano butas nemažas, 74 kv. m, bet šildausi nuosavu dujiniu katilu ir moku tik už sunaudotas dujas. O štai už laiptinės šildymą teko sumokėti net 163 litų. Nesuprantu, kodėl mokestis už laiptinės apšildymą nedalijamas visiems po lygiai? A.Michalkevičius.

Bendrovės „Kauno energija“ Vartotojų aptarnavimo skyriaus specialistė Vida Blažaitienė

Šilumos tiekėjas, paskirstydamas ir apmokestindamas daugiabučiame name suvartotą šilumą, griežtai vadovaujasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 25 straipsnyje ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (Žin., 2010, Nr. 127-6488; 2011, Nr. 97-4575) 124 punkte įtvirtinta nuostata, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms (toliau – BNP) šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Respublikos CK 4.76 ir 4.82 straipsniai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo buto daliai privalo apmokėti bendruosius šilumos nuostolius, neatsižvelgiant į tai, kad dalis šildymo sistemos yra atjungta ar šildoma kitokiu būdu.

Teisės aktuose BNP apibrėžiamos kaip pastato laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, nuosavybės teise nepriklausančios atskiriems savininkams. BNP šildymas neturėtų būti suprantamas kaip šildymas tose patalpose sumontuotais šildymo prietaisais. Minėtose patalpose gali būti sumontuotas pastato šilumos paskirstymo vamzdynas, išskiriantis tam tikrą dalį šilumos, kita dalis šilumos į BNP patenka per centralizuotai šildomų patalpų atitvaras ir kitas konstrukcijas. Visa ši šiluma priskiriama BNP šildyti.