Moteris taip pamilo šiuos meilius gyvūnėlius, kad be jų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Ji tapo tikra jūrų kiaulyčių auginimo, priežiūros enciklopedija – apie šiuos gyvūnėlius žino bene daugiausia Lietuvoje. Neringa – ne tik profesionali veisėja, ji ne vieną dešimtį kiauliukų priglaudė, išgelbėjo.
Įkūrė „Švelnučių namus“
„Net nežinau, sakyti ar ne. Gal nereikia gąsdinti žmonių. Jų šių metu yra šiek tiek daugiau nei 100“, – paklausta, kiek šiuo metu namuose yra gyventojų, su šypsena pokalbį pradeda jūrų kiaulyčių veislyno „Švelnučių namai“ įkūrėja ir savininkė N. Rutkauskė.
Gyvūnėlių Neringos namuose iš tiesų gausu, o jų priežiūra tapo gyvenimo būdu. „Mano šeima žino, kad mane namuose dažniausiai galima rasti prie jūrų kiaulyčių“, – atvirauja pašnekovė.
Visus namų gyventojus padeda prižiūrėti ištikimi Neringos talkininkai: dukra Kristina ir sūnus Aistis.
„Penkiolikametis sūnus – nepamainomas mano pagalbininkas. Jis pakeičia kiauliukams vandenį, stebi gyvūnėlius ir man visada praneša, jei kuris atrodo liūdnesnis. Kita mano padėjėja – ketverių Kristina“, – patikina Neringa.
Daugybė kambariokų
Rutkauskų šeima iš buto persikėlė į namą. Savaime aišku, kad jame atskirą didžiulį kambarį turi ir jūrų kiaulytės. „Mano svečiai sako, kad čia kaip mini zoologijos sodas ir už įėjimą turėčiau parduoti bilietą. Manau, kad Lietuvoje niekur kitur to nepamatysi, aš vienintelė turiu tiek jūrų kiaulyčių“, – nusijuokia Neringa.
Į „Švelnučių namus“ dažnai kreipiasi žmonės, ieškantys naujo augintinio, tačiau per ilgametę praktiką dalis jų Neringą vis dar moka nustebinti.
„Man keista, kai žmonės sako, kad jie gyvena bute ir negali sau leisti pastatyti didelio narvo jūrų kiaulytėms. Visada duodu pavyzdį, kad kai gyvenau bute viename kambaryje, gyveno du vaikai ir 24 jūrų kiaulytės. Visi išsimiegodavo, vaikai nesiskundė, o jūrų kiaulytės, kaip ir priklauso, turėjo didelius narvelius“, – patikina ji.
Tarp triušio ir šuns
Šnekučiuojantis su Neringa kyla klausimas, kas taip pakerėjo, kad jūrų kiaulytės užima tokią ypatingą vietą jos gyvenime. Augintoja atsidūsta – tai nėra tiesiog graužikai. Jūrų kiaulytės yra draugiškos, meillios, žavios ir protingos kompanionės. Pagal charakterį ir išmintį jūrų kiaulytės yra kažkas tarp šuns ir triušio. Jos savo mylimą šeimininką geba atpažinti iš žingsnių, balso.
„Jos labai jautrios, protingos, sukuria nepaprastą ryšį su žmogumi. Žinoma, iš pradžių reikia pelnyti jų pasitikėjimą. Su jomis – kaip knygoje „Mažasis princas“, kai lapė pelnė berniuko pasitikėjimą, o berniukas – lapės“, – gražių žodžių savo augintinėms negaili pašnekovė.
Kaip šunys ar katės pasirenka savo žmogų, lygiai taip pat elgiasi ir jūrų kiaulytės.
„Man žmonės pripasakoja įvairiausių istorijų. Pavyzdžiui, grįžti automobiliu namo, šeima to dar nepastebi, o jūrų kiaulytės jau išgirsta ir atskiria tą garsą, pradeda kvykti, praneša visiems, kad šeimos narys sugrįžo“, – pasakoja N. Rutkauskė.
Maža to, jūrų kiaulyčių ekspertė pažymi, kad jūrų kiaulytės puikiai tinka žmonėms, linkusiems į depresiją. Dažnai jų dairosi šeimos, auginančios vaikus su specialiaisiais poreikiais. „Jos laižo veidą, rankas. Tikrai geba užmegzti unikalų ryšį“, – priduria ji.
Ar kanda?
Tai dažnas klausimas, kurį girdi Neringa iš žmonių, svarstančių auginti jūrų kiaulytes. Veisėja turi paprastą atsakymą – jei jos neturėjo praeityje neigiamos patirties su žmogumi, tikrai nekanda, nesižnaibo.
Veisėja pažymi, kad apie jūrų kiaulyčių auginimą netikslios informacijos apstu ne tik internete, bet ją paskleidžia ir kai kurių gyvūnų prekių parduotuvių konsultantai.
Kai kas naujiems augintojams aiškina, kad jūrų kiaulytes galima auginti ant kraiko, granulių, o tai netiesa. Priešingai, jei bus toks pagrindas, jis sužalos jautrias gyvūnėlių pėdutes. Vietoj granulių puikiai tinka daugkartinės palutės ir kiti minkšti paklotėliai. Narvo pagrindas taip pat negali būti grotelės.
Reikėtų vengti kreidos ir druskos akmenų. Šie priedai gali sukelti šlapimo sutirštėjimą ir šlapimo pūslės akmenligę, o tai rimta sveikatos problema.
Mitybos ABC
Jūrų kiaulyčių mitybos pagrindas – šienas. Jis turi būti šiek tiek pakeltas nuo narvo grindų, kad gyvūnėliui maistas būtų nesunkiai pasiekiamas. Palepinti tinka daržovės.
„Jūrų kiaulytėms taip pat yra skirtas specialus granuliuotas pašaras. Tačiau reikia atidžiai skaityti sudėtį, kad nebūtų kalcio pertekliaus. Jei jūrų kiaulytė neateina ėsti, neprašo skanėstų, tai gali būti ženklas, kad ji negaluoja. Paprastai jos būna slapukės, neparodo ligos simptomų. Svarbu stebėti jūrų kiaulyčių svorį. Jeigu jis krinta – skubėkite pas veterinarą“, – įspėja patyrusi augintoja.
Nors kai kam gali pasirodyti, kad jūrų kiaulytės – trumpaamžės, Neringa šį mitą greitai išsklaido. Užtikrinant geras gyvenimo sąlygas, jos gali sulaukti ir 10–14 metų. „Gerai prižiūrimos jos mus džiugins ne trumpiau nei šunys“, – neabejoja jūrų kiaulyčių auginimo ekspertė.
Pirmenybė gyvūnams
Dvi jūrų kiaulytės komfortiškai jausis narve, kuris ne mažesnis nei 70 cm x 135 cm. Tačiau veisėja vis dar išgirsta pareiškimų, kad toks narvas esą per didelis, todėl būsimas augintojas pirks mažesnį, bet užtat leis namuose pabėgioti. Tačiau šiuo klausimu N. Rutkauskė griežta – jos veislyne pirmenybė teikiama gyvūno gerovei, o ne kliento užgaidoms.
„Juk kiauliukai – ne įkaitai ar kaliniai, kuriuos paleidžiame, kai patys to norime. Jie turi galimybę bėgioti tada, kai nori. Aš pati turiu daug narvelių ir, kai ateinu ryte, – kiek veiksmo! Jie raliuoja, juda, kruta“, – aiškina Neringa.
Tinkamas kompanionas
Žinoma, svarbu ne tik narvo dydis, bet ir kompanija jame. Neringa sako, kad jei iš jos veislyno žmogus nori pirkti tik vieną jūrų kiaulytę, o namuose nėra kito – ji skatina išvis atsisakyti minties pirkti tokį augintinį ir jo neparduoda.
„Aš neparduosiu gyvūno gyventi bet kokiomis sąlygomis. Jūrų kiaulytės negali gyventi po vieną, nes jos labai socialios. Geriausia – du kiauliukai viename narve. Jei auginate pateles – galima ir tris, tačiau svarbu atsižvelgti į jų charakterius. Tačiau jei patinukai – jų viename narve neturėtų būti daugiau nei dviejų.
Pagal charakterį ir išmintį jūrų kiaulytės yra kažkas tarp šuns ir triušio. Jos savo mylimą šeimininką geba atpažinti iš žingsnių, balso.
Dažna klaida
N. Rutkausė ne vienus metus ne tik veisia veislines jūrų kiaulytes, bet ne vieną dešimtį šių gyvūnėlių priglaudė. Ne taip jau retai žmonės jai nori atiduoti jūrų kiaulytę, nes keli gyvūnai vienoje erdvėje nesutaria, pešasi. Tačiau veisėja akcentuoja, kad tai ne jūrų kiaulyčių kaltė, o žmonių klaidos. Jie nuperka per mažą narvą, nes pamiršta, kad jūrų kiaulytės – teritoriniai gyvūnai. Pasitaiko, kad narve paliekama tik viena slėptuvė, dėl kurios konkuruojama.
„Kai žmogus padaro klaidų – gyvūnėliai nukenčia, pradeda peštis“, – prieš perkant jūrų kiaulytes pasidomėti jų elgsena ragina pašnekovė.
Pasak jos, net jei tai tik mažas graužikų giminės atstovas, kiekvienas turi savo poreikius, jausmus, charakterį, dėl to kiekvienas jų nusipelno paties geriausio gyvenimo. „Jei negalime suteikti reikalingų jiems sąlygų, tikrai reikia atsisakyti minties apie gyvūnėlio auginimą“, – atvirai kalba Neringa.
Pamirškite apie ratą
Svarbu paminėti, kad bėgimo ratai ir kamuoliai, skirti kitiems smulkiems gyvūnams, tokiems kaip žiurkėnai, jūrų kiaulytėms yra netinkami ir gali būti netgi pavojingi. Jų stuburas nepritaikytas bėgti ratu, tai gali sukelti rimtų sužalojimų. Pasak veisėjos, jūrų kiaulytės mankštinasi bėgiodamos ir tyrinėdamos erdvų aptvarą ar saugią patalpą.
Jūrų kiaulytės labai mėgsta žaidimus, slėptuves, mini tiltelius. „Žaisliuką galima pagaminti ir patiems – supinkite ilgesnę smilgų kasą: ir pakramtys, ir pažais“, – pataria patyrusi šių gyvūnėlių augintoja.
Ieškantiems – du keliai
N. Rutkauskė pabrėžia, kad, jei norite auginti jūrų kiaulytę, yra du keliai: rinktis iš veislyno arba paimti iš prieglaudos.
„Niekada neremkite daugintojų. Jie naudojasi gyvūnais, jiems jų gerovė – visai nesvarbi. Visiems gaila šuniukų, pakliuvusių į daugintojų rankas, bet reikia nepamiršti ir kitų kenčiančių, nualintų gyvūnų. Profesionaliuose veislynuose jūrų kiaulytė, susilaukusi palikuonių, turi bent keturis mėnesius atostogų – ji neveda vaikų. Jei matai, kad ji dar neatsigavo – leidi ilgiau pailsėti. Tiems, kam nusispjauti į gyvūnėlių sveikatą, leidžia atsivesti palikuonių kas porą mėnesių“, – pabrėžia pašnekovė.
Veisėja išleido ne vieną kiauliuką į naujus namus, o per visą laiką būta įvairių smagių nutikimų. Pavyzdžiui, vienas berniukas išsirinko kiauliukus ir pasiteiravo, kokie būsimų augintinių vardai. „Sako, mūsų sūnus Vakaris nori sužinoti, kokie kiauliukų vardai, o iš kiauliukų vienas, pasirodo, irgi Vakaris. Pasitaiko atvejų, kai šeima išsirenka kiauliukus ir paaiškėja, kad jų gimtadieniai sutampa“, – pasidžiaugia N. Rutkauskė.
Įkūrė asociaciją
Jūrų kiaulyčių auginimas yra savotiškas pašaukimas. Viskas prasidėjo nuo priglaustų jūrų kiaulyčių, o dabar jau trečius metus Neringa vadovauja visuomeninei Jūrų kiaulyčių augintojų asociacijai. Ją įkūrė pamačiusi, kad šiems gyvūnėliams labai reikia pagalbos.
„Maždaug trečdalis mano namuose gyvenančių jūrų kiaulyčių yra priglaustos. Yra įvairių istorijų: žmonės grąžina jūrų kiaulytę, nes šeima persigalvoja ir jos nebenori, vaikams – alergija arba vaikai užauga, o tėvai jūrų kiaulytės namuose laikyti nebenori. Globoju ir iš daugintojų atkeliavusius kiauliukus. Būna, kad pati peržvelgiu skelbimus internete. Pamačiusi, kad parduodamas sergantis gyvūnas, negaliu ignoruoti – nusiperku, gydau...“ – pasakoja N. Rutkauskė.
Jūrų kiaulyčių globėja neslepia, kad jai labai reikalinga žmonių pagalba. Ypač – parama maistu: šienu, specialiu granuliuotu maistu, daržovėmis. Ji kviečia ir moksleivius savanoriauti padedant prižiūrėti šiuos gyvūnėlius – vaikai čia gali naudingai praleisti socialines valandas.
Naujausi komentarai