ŠEIMININKE, AŠ JAUČIU NERIMĄ

Augintiniai, kaip ir žmonės, gali patirti stresą, jausti nerimą ir turėti psichologinių bėdų, tačiau šeimininkai neretai nesugeba pastebėti pavojaus ženklų. Veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas perspėja, kokių ženklų nedera ignoruoti ir kada laikas apsilankyti pas specialistus.

Raudonas signalas

Kiekvienas šeimininkas gerai pažįsta savo augintinį ir žino jo įpročius, kūno kalbą, mėgstamas namų ir lauko vietas, daiktus, veiklas, tad pirmas požymis, kurį pastebėjus reikėtų atkreipti dėmesį, – šių įsigalėjusių įpročių pokyčiai.

Reikėtų nepamiršti, kad augintinių elgesys ir pomėgiai keičiasi su laiku, tad, jei elgesio pokyčius galima paaiškinti, nerimauti nereikia. Jei elgsenos pokyčių atsiranda staiga, jie kartojasi ar neturi racionalaus paaiškinimo – greičiausiai jūsų augintinis susiduria su psichologinėmis problemomis.

Žygimantas Besakirskas./ Asmeninio archyvo nuotr. 

Pasak veterinarijos gydytojo Ž. Besakirsko, kačių neigiamas emocijas dažniausiai išduoda šlapinimasis ir tuštinimasis ne tam skirtoje vietoje, suintensyvėjęs slapstymasis, atsiradęs baikštumas, baimė, agresyvus elgesys namiškių, vaikų, kitų gyvūnų atžvilgiu, nuolatinis tupėjimas aukštose vietose, pasikeitęs miego režimas, nenoras užsiimti aktyvesne veikla,  neramus vaikščiojimas, kniaukimas, ypač naktimis.

Išduoda miego poza

Norint suprasti, ar katė jaučiasi nesaugiai ir patiria nemalonių emocijų, specialistas ragina atkreipti dėmesį ir į miego pozą. Veterinaras aiškina, kad katės, kai jaučiasi patogiai, mėgsta miegoti atvira poza – matosi jų pilvas, vidinė šlaunų dalis, guli ant nugaros ar šono. Miegas tik uždara poza yra signalas, išduodantis, kad katės jaučiasi nesaugiai.

„Įsitempusi katė miega surietusi kojas po savimi, pusiau tupėdama, dažniausiai nemiega kietai, o tik snaudžia“, – aiškina veterinarijos gydytojas.

Pasikeitusi katės miego vieta ir įpročiai turėtų būti vienas ryškiausių signalų šeimininkams. „Jei katė pradeda ieškoti vis naujų miego slėptuvių, tam renkasi uždaras vietas (stalčius, spintas, lentynas), tai gali rodyti, kad katė namuose nesijaučia saugiai ir vengia rinktis atviras vietas“, – perspėja veterinaras.

Labai svarbus emocijas išduodantis požymis, kuris daugumai asocijuojasi su ligomis, bet dažnai yra nulemtas emocinių, psichologinių priežasčių, – ėdimo sutrikimai.

„Dėl nerimo, streso katės gali nustoti ėsti visiškai arba ėsti žymiai mažiau, dėl to gali atsirasti ir sveikatos sutrikimų, tačiau viso to pradžia gali būti būtent psichologinės priežastys“, – pabrėžia Ž. Besakirskas.

Tokia pat situacija yra ir dėl vadinamojo kačių šlapimo pūslės uždegimo, kuris dažniausiai atsiranda katėms patiriant stresą.

Emocijos – užkrečiamos

Šunų elgesio pokyčiai labai panašūs į kačių, dažnai keturkojų elgesys yra universalus: atsiradusios baimės, baikštumas, nenoras socializuotis. Jei šuo nebesidžiaugia dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmo (daiktais, žaislais, veiklomis), atsirado šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, šeimininkams reikėtų susirūpinti.

Be priežasties atsirandanti agresija prieš žmones ar gyvūnus, kaukimas, cypimas, apatija – nerimą keliantys ženklai. „Šunims dėl streso gali padidėti ir skrandžio rūgštingumas – dėl to jie gali pradėti vemti, dėl streso gali nustoti ėsti ir todėl išsekti, tapti apatiški“, – pagrindinius simptomus vardija specialistas.

Ne visada užteks tik dresūros, kad pakeistumėte gyvūno elgesį. Tai gali būti kur kas rimtesnės problemos padarinys, kurį reikia spręsti kompleksiškai.

Šunys dažniau kenčia dėl patiriamų baimių, traumuojančių patirčių, vienatvės ir socializacijos stokos. Jie dažnai vadinami geriausiais žmonių draugais – taip sakoma ne be reikalo, mat šie keturkojai gali perimti šeimininko emocijas, jei žmogus kenčia nuo nerimo, depresijos. Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas rekomenduoja pasirūpinti augintiniu ir apsilankyti pas veterinarą.

Dėmesys emocinei sveikatai

Šeimininkai vis dažniau kreipiasi į veterinarijos specialistus dėl psichologinių augintinių sutrikimų ir tokia diagnozė, susijusi su augintinių emociniais sutrikimais, vertinama rimtai.

Daug psichologinių problemų turi gyvūnai, kurie susiduria su sunkumais: smurtu, yra išmetami iš namų, atiduodami į prieglaudas, – tai ypač sunkiai ištveria vyresni gyvūnai. Neigiamų emocijų gali sukelti išgąstis.

Dažnai šeimininkai nė nesusimąsto, kad jų augintinis gali jausti nerimą ir netinkamo augintinio elgesio problemas sprendžia užrašydami gyvūną į dresūros pamokas.

„Kad pakeistumėte gyvūno elgesį, ne visada užteks tik dresūros. Tai gali būti kur kas rimtesnės problemos padarinys, kurį reikia spręsti kompleksiškai“, – sako specialistas.