Senovės meistrų suręsti pastatai atlaikė ir karus, ir atšiaurius pamario orus.

Ne pirmą šimtmetį skaičiuojantys statiniai, nagingų meistrų pastatyti iš palyginti primityvios statybinės medžiagos – molio, verčia žavėtis ir šiuolaikinį žmogų. Tokių archajiškos statybos pavyzdžių Klaipėdos krašte dar išlikę.

Vaizdą gadina šiferis

Visai šalia Šilutės, Gaidelių kaime, stūksantis senovinių pastatų ansamblis – tikras atradimas egzotikos mėgėjams ar besidomintiesiems senąja moline statyba.

1816-aisiais čia išdygęs molinis mokyklos pastatas puikiai išsilaikė iki šių dienų. Nuo 1821 m. pastate pradėjo veikti pradinė mokykla, kiek vėliau – 1868 m. – pastatytas ir plytinis mokyklos priestatas bei kluonas. Antrojo pasaulinio karo metais Gaidelių pradinė mokykla buvo paversta karo ligonine.

Nors statinių kompleksas atrodo gana autentiškai, vaizdą kiek gadina šiferio lakštais dengti stogai.

Tačiau penkias dešimtis molinuke gyvenanti garbaus amžiaus pedagogų pora Monika ir Kazys Strazdai tvirtino, jog namas patogus, šiltas ir tvirtas.

Tuo nesunku įsitikinti vien pažvelgus į molines pastato sienas, kurios yra mažiausiai pusmetrio storio. „Aniems laikams tai - nuostabus statinys“, – tvirtino M.Strazdienė.

Strazdų pora Gaidelių mokykloje mokytojavo daugiau nei dvidešimt metų. Kadaise į dvi jos klases susirinkdavo iki 70-80 mokinių. Tačiau vaikų klegesio mokykloje negirdėti jau porą metų.

Paveldosaugininkų nesudomino

Šiandien garbingo amžiaus pora su nerimu laukia pastato dalies privatizavimo.

„Jei nebūtų viešo aukciono, dar šiaip taip sugebėtume sumokėti pradinę kainą“, – sielojosi moteris, bet jokių išimčių senoliai nesulaukė.

Mokytojų sumanymu, vienoje klasėje būtų prasminga įrengti muziejų, tačiau dabar tokių vilčių porai teko atsisakyti.

„Prižiūrėjome, puoselėjome mokyklą, ji mums kaip šventovė. Net ir dabar, kai ji uždaryta, saugojame, kad niekas jos nenuniokotų“, – aiškino moteris.

M.Strazdienė tvirtino, kad jiedu su sutuoktiniu stengėsi išlaikyti tokį trobesių vaizdą, kokį rado atsikraustę čia gyventi. Pastate yra išlikusios medinių lentų grindys, koklinės krosnys, tačiau kiek jos autentiškos, šiandien vargiai kas galėtų pasakyti.

Šilutės paminklosaugininkė Reda Švelniūtė pripažino, kad beveik prieš porą šimtų metų pastatytas mokyklos kompleksas – unikalus. Po agresyvios melioracijos nemažai molinių pastatų nunyko, nepaisant to, rimtesnio tyrinėtojų dėmesio Gaidelių mokykla nesulaukė. Pasak R.Švelniūtės, šie pastatai nėra paveldo objektas, tačiau kodėl – specialistė negalėjo paaiškinti.

Pasižymi ilgaamžiškumu

Istorikų duomenimis, Klaipėdos krašte molinė statyba itin išpopuliarėjo XVIII-XIX amžiaus sankirtoje. Molinė statyba tapo alternatyva medinei, kai išaugo medienos paklausa ir jos kaina.

„Molis - gana populiari, nebrangi ir lengvai prieinama medžiaga. Tuomet laikytasi taupymo politikos, mediena nebūdavo be reikalo naudojama. Meistrai moliniams pastatams statyti būdavo kviečiami iš svetur, po to šio amato išmoko ir vietiniai. Iš molio pastatyta nemažai gyvenamųjų namų ir mokyklų. Kiek vėliau molis buvo populiarus statant tik ūkinius pastatus“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Molinių pastatų statyba – nesparti. Paklojus vieną sienos sluoksnį tenka laukti, kol jis pradžius.

Šiai neįmantriai statybinei medžiagai sutvirtinti būdavo naudojami šiaudai ar viržiai, o kad suminkštėtų, molis būdavo išminamas arklių.

Pasak istorikės, tinkamai pastatyti ir kruopščiai iš išorės aptinkuoti storų sienų moliniai pastatai pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu, puikiai išlaiko šilumą.