Šventinio stalo žvaigždėmis ir toliau išlieka namuose kepti gardėsiai, tačiau tradicijas kasmet papildo vis originalesni sprendimai. Dažniausias saldumynas – kalėdinis pyragas.
„Dedame razinas, vyšnias“, – pasakojo profesijos mokytoja Tatjana Žukauskienė.
Tai visoje Europoje atpažįstamas pyragas, puošiantis ne tik lietuvių stalus.
„Tai kalėdinis brandintas pyragas. Jo kilmė – Anglijoje, vadinamasis Christmas cake. Vėliau jis išpopuliarėjo Vokietijoje, Austrijoje ir paplito visoje Europoje“, – aiškino T. Žukauskienė.
Šiam saldėsiui ruoštis tenka dar gerokai prieš šventes – jis turi subręsti. Kuo ilgiau brandintas, tuo skanesnis, todėl neretai laikomas net visą mėnesį. Vis dėlto lietuviai mėgsta išskirtinumą, tad šis europietiškas saldumynas pritaikytas ir vietiniam skoniui.
„Derinau skonius – dedu kakavos, apelsinų džemo, apelsinų sulčių, kruopščiai atrenku prieskonius“, – pasakojo T. Žukauskienė.
Konditeriai pabrėžia, kad maistas turi būti ne tik skanus, bet ir patraukliai atrodantis – priešingu atveju net gardžiausias pyragas gali likti šaldytuve. Todėl vis dažniau ieškoma įmantrių papuošimų.
„Kalėdų Senelis pusnyje, pasakų personažai, meškučiai, elniukai – viskas priklauso nuo fantazijos. Gali būti ir Senis Šaltis“, – vardijo T. Žukauskienė.
Šiemet ypač madingas vienas akcentas.
„Snaigės, nes jos mažos, visos skirtingos ir labai puošia tortus. Tai žiemos ir Kalėdų akcentas – juk Kalėdos be žiemos sunkiai įsivaizduojamos“, – pabrėžė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro studentė Eliza Ramašauskaitė.
Tačiau tradicijos taip pat neišeina iš mados – meduoliai ir jų kvapas daugeliui iki šiol labiausiai primena Kalėdas.
„Kalėdos labiausiai asocijuojasi su meduoliniais gaminiais – puoštais meduoliais, sausainiais, meduoliniais pyragais, kūčiukais“, – kalbėjo Maisto technologijų ir prekybos skyriaus vedėja Rasa Virginija Venterienė.
Jos teigimu, per pastaruosius kelerius metus kalėdinių saldumynų mados smarkiai keičiasi.
„Pokyčiai labai ryškūs – visiškai tradicinių gaminių žmonės nebenori. Tai pasikeitė pradėjus gaminti šaldytus, prancūziškus gaminius įvairioms progoms, taip pat ir Kalėdoms“, – aiškino R. Venterienė.
Kalėdos – ne vien desertai. Greta tradicinės anties vis dažniau ant stalo atsiranda ir kepiniai. Šių metų hitas – mėsos pyragas, taip pat vištienos ar kalakutienos vainikas, gardinamas džiovintais vaisiais, aromatiniais prieskoniais ir riešutais.
„Dedame keptas pistacijas, įvairius prieskonius“, – pasakojo „Bernelių užeigų“ technologė Sonata Mečionienė.
Kaip ir su saldumynais, taip ir su pagrindiniais patiekalais įtikti darosi vis sudėtingiau – tradiciniams patiekalams ieškoma naujų formų.
„Lašišos filė įdaryta, formuojama tarsi vainikas, tik kitos formos. Su sluoksniuota tešla – labai skanu“, – aiškino S. Mečionienė.
O ką ant stalų šiemet dės kauniečiai? Gyventojai sako, kad tradicijų smarkiai nekeičia, tačiau stengiasi, kad maistas būtų sveikesnis.
„Visada gaminame patys, neperkame – taip nuo seno. Savas maistas skaniausias“, – sakė praeivė.
„Valgome tradiciškai ir ūkiškai, o po to sausį – bėgioti, sportuoti, vaikščioti“, – šyptelėjo vyras.
„Šiemet sumažinome, kukliau – stengiamės kuo mažiau išmesti“, – pridūrė moteris.
Vis dėlto lietuviško restoranų tinklo vadovas pastebi, kad šiemet rekordus muša būtent užsakymai į namus – kai šventiniai patiekalai jau paruošti ir belieka juos patiekti.
„Darbo tikrai daug – užsakymų gausu ir jų vis daugėja. Tai labai patogu: pasiėmei, parsivežei, pasidėjai ant stalo – viskas paruošta“, – teigė „Bernelių užeigų“ vadovas Adas Jazbutis.
Panašu, kad dalis lietuvių Kalėdas sutiks ne tik namuose – daugelyje restoranų jau pildomos paskutinės vietos abiem šventinėms dienoms.
(be temos)