Norint išvengti broko statybininkams nederėtų ignoruoti atšiauresnių oro sąlygų
Pajūrio zonos klimatas, išsiskiriantis kiek didesne nei visoje Lietuvoje drėgmės koncentracija bei stipresniais vėjais, diktuoja griežtesnes taisykles ir būstų statytojams.
Gamtos kaprizai, žvarbus oras turi įtakos pastatų ir juose esančių konstrukcijų, ypač langų, saugumui, taip pat šiluminėms ypatybėms.
Turėtų varstytis kitaip
2006-aisiais įsigaliojusiame Statybos techniniame reglamente, be įvairių kitų reikalavimų, apibrėžtas ir lango atsparumas vėjo poveikiui. Tai itin svarbu dedant dabar populiarius didelių matmenų vitrininius langus.
Būtent dėl to reglamente išskiriami tam tikri vietovių tipai: Lietuvos teritorija suskirstyta į tris zonas, kuriose montuojamiems gaminiams taikomi skirtingi reikalavimai. Pajūriui ypač aktualu, kad statinių langai atlaikytų dideles vėjo apkrovas.
Ne mažiau svarbi rekomendacija vėjuotose vietovėse – projektuoti ne į vidų, bet į išorę atsidarančius langus. Bendrovės „Etna“ generalinis direktorius Kęstutis Grigaitis pasakojo, kad tokia praktika taikoma Skandinavijos šalyse, kurios yra panašioje klimatinėje zonoje kaip ir Lietuva. Tačiau mūsų šalyje dominuoja į vidų atsidarantys langai.
Specialisto teigimu, stiprus vėjas pro tokių langų tarpus lengviau pripučia vandens, o tai mažina gaminio hermetiškumą, kenkia fiksavimo elementams. K.Grigaičio manymu, svarbiausia priežastis, kodėl į išorę atsidarantys langai Lietuvoje visiškai nepopuliarūs, yra ta, jog jie kone dvigubai brangesni už atsidarančius į patalpos vidų.
Specialistai Skandinavijos šalių pavyzdžiu Lietuvoje, ypač pajūrio zonoje, rekomenduoja statyti pastatus su uždarais įstiklintais balkonais, kurių slankiosios konstrukcijos apsaugo nuo žvarbaus oro ir vėjo.
Svarbu taupyti šilumą
K.Grigaitis įspėjo, kad didelių matmenų lango konstrukcijos nuo stipraus vėjo gali deformuotis, nes ne visada užtenka užrakinimo taškų. Taip pat svarbu, kad vėjuotose vietovėse lango laukinėje pusėje montuojamos vėdinimo užsklandėlės turėtų apsaugą nuo vėjo. Jei jos nėra, pro plyšius į lango konstrukciją su vėju patenka drėgmė, o tai mažina gaminio patvarumą.
Svarbi ir paties lango stiklo paketo kokybė. Pučiant stipriam vėjui, kuris su drėgme sukuria didesnės žvarbos pojūtį, aktualu saugoti šilumą. Ypač tai svarbu sparčiai dygstantiems dangoraižiams, viršutiniams aukštesnių pastatų aukštams. Čia dėl vėjo ir žvarbos šilumos suvartojama daugiau.
Atvirose, vėjo perpučiamose, vietovėse stovinčiuose pastatuose turėtų būti montuojami langai su stiklo paketais, kurių šilumos varžos rodikliai patys aukščiausi. Dauguma Lietuvos įmonių jau turi galimybę gaminti vadinamuosius šiltus stiklo paketus.
K.Grigaitis patarė atkreipti dėmesį ir į tarpines, kurios sandarina plyšelius tarp lango rėmo ir stiklo. Nekokybiškos tarpinės labai greitai suskyla, sukietėja, susitraukia iki 1–2 milimetrų, tampa pralaidžios stipraus vėjo įpučiamai drėgmei.
Grūdintas stiklas saugesnis
Aukštuose pastatuose į didelių matmenų langus pajūrio zonoje turėtų būti dedamas tik saugus grūdintas stiklas, kuris mechaniniam, taip pat ir vėjo poveikiui, 6–8 kartus atsparesnis nei paprastas. Stiklui sudužus jo šukės nesužeidžia žmogaus, nes jos neaštrios. Laminuotas trijų sluoksnių stiklas yra atspariausias mechaniniam poveikiui – jis tik skyla, o ne dūžta.
K.Grigaitis sakė pastebėjęs, jog neretai individualių namų projektuotojai nusižengia techniniams reikalavimams ir atvirose, vėjuotose vietose statomuose namuose pagal kliento įgeidžius suprojektuoja didelius vitrininius langus. Tokiu atveju itin svarbu, kad stiklas būtų ne 6, o 8–10 milimetrų storio.
Taupymo sumetimais to dažnai nepaisoma, o padariniai gali būti liūdi: nuo stipresnio vėjo gūsio imantys vibruoti langai ne tik nemaloniai gaudžia, siūbuoja, bet ir gali suskilti.
K.Grigaitis prisiminė, kad neseniai teko padėti išspręsti panašią problemą – klaipėdietis verslininkas miesto centre įsigijo komercinės paskirties pastatą su vitrininiais langais, į kuriuos buvo sudėti paprasti stiklai. Sustiprėjus vėjui jie imdavo grėsmingai vibruoti.
Rasojimas – opi problema
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiasis specialistas Domas Šukys prisiminė vos vieną atvejį, kai buvo skundžiamasi vibruojančiu bei vandenį praleidžiančiu vitrininiu langu. Jį įstačiusi vilniečių įmonė pripažino namo šeimininkės pretenzijas ir prižadėjo ištaisyti darbo broką.
D.Šukys pridūrė, jog tai, kad tokio pobūdžio skundų nesulaukiama, dar nereiškia, kad problemos nėra. Pasak tarnautojo, gyventojai pretenzijas gali pareikšti tiek patiems paslaugos teikėjams, tiek, aplenkę vartotojų teisių gynėjų tarnybas, kreiptis tiesiai į teismą.
Dažniausiai skundai dėl plastikinių langų susiję su nevykdomais sutartiniais įsipareigojimais – kai paslaugos teikėjai vilkina atlikti užsakymą. Vis dar nemažai pretenzijų sulaukiama ir dėl rasojančių stiklų.
Specialistai pataria:
Montuojant langą geriau naudoti ne įprastas, o dvikomponentes sandarinimo putas.
Nederėtų pasikliauti vien tik sandarinimo putomis. Taip pat turėtų būti naudojama speciali sandarinimo juosta, kuri patikimai saugo gaminį nuo aplinkos poveikio.
Sumontavus langą, iš karto būtina atlikti jo apdailą, nes stiprus vėjas pro plyšius pripučia drėgmės. Patalpoje ji kaupiasi, todėl aižėja sienų dažai, krinta tinkas, įsiveisia pelėsis.
Sandarinant iš lauko pusės būtina naudoti hermetikus.
Sinoptikų duomenys:
Nors pajūrio zonai būdingi dažnesni ir stipresni vėjai nei kituose šalies regionuose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys tvirtino neįžvelgiąs dėsningumo, kad pastaraisiais metais klaipėdiečius užkluptų vis audringesni orai.
Jo manymu, veikiau tokias prielaidas formuoja vis didėjantys informacijos srautai, o pranešimai apie įvairias gamtos anomalijas žmones itin domina. Specialistas prisiminė, kad galinga audra Klaipėdą siaubė 1967 m. Tada vėjo greitis siekė 40 metrų per sekundę. 28 metrų per sekundę vėjas jau vadinamas stichiniu. L.Pakščio duomenimis, pastarąjį kartą toks vėjas uostamiestį užklupo šių metų sausio 23 d.
10 metrų aukštyje jo greitis gūsiais siekė 25, o 24 metrų aukštyje – 29 metrus per sekundę.
Naujausi komentarai