Garsi Lietuvos manekenė, apkaltinusi madą sąmonės žalojimu, atsisveikino su Paryžiaus ir Niujorko podiumais

Taškas. Aistė Jasaitytė šypsosi, tačiau jos skaisčiai mėlynose akyse – ryžtas. Garsi Lietuvos manekenė, krepšininko Simo Jasaičio sesuo, viena pirmųjų išvykusi dirbti į Vakarus, apsisprendė: daugiau niekada nedirbs modeliu užsienyje, o Paryžiaus ir Niujorko mados konvejerį iškeis į ramesnį gyvenimą Vilniuje.

Dvylika metų buvusi paklausiu modeliu Aistė perprato grožio industrijos mechanizmą. Šiandien ji pasiryžusi padėti kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų, alinančių ir kūną, ir psichiką.

Sėmingai investavo uždarbį

„Po penkerių metų vėl apsilankiau Niujorke ir supratau, kad tas milžiniško miesto šurmulys – ne man. Modelio darbas man jau neįdomus. Gyvenimas keičiasi. Pasiilgau namų, draugų, artimųjų. Ir čia, Lietuvoje, man labai gera“, – tarė 27 metų Aistė.
Ar ji nepasiilgs akimirkų, kai Senegale reklamavo kailinius, o Aliaskoje – maudymosi kostiumėlius?
A.Jasaitytė šypteli: taip, ji daug patyrė, pamatė. Tačiau ir dabar niekas neatėmė galimybės aplankyti įvairių Žemės kampelių: „Gyvename XXI amžiuje. Sėsiu į lėktuvą ir nuskrisiu. Bet tai nebus darbas. Daug maloniau be sutarties įsipareigojimų keliauti su draugais, artimaisiais ir įdomias vietas pamatyti turisto akimis.“
Išgirdusi lietuviškai smalsų, netaktišką, bet atvirą klausimą: „Iš ko tu dabar gyvensi?“, A.Jasaitytė nusikvatoja: „Vis dar užsidirbu iš mados. Galioja kai kurios sutartys, teisės, tad už kai kuriuos sėkmingus projektus man siųsti pinigus gali ir dešimt metų. Be to, draugų patarta sėkmingai investavau pinigus.“

Mokys netarnauti daiktams

 Ji – nuoširdi ir paprasta. Tarp elitinių ir vardinių etikečių besimaudžiusi A.Jasaitytė šiandien be užuolankų tvirtina: „Mada – viena didžiausių pasaulio apgavikių, manipuliatorių. Pavargau būti išaukštintame, materialiame daiktų, drabužių, firminių ženklų pasaulyje.“
Dvylika metų modeliu dirbusi Aistė jau seniai nesirenka drabužių tik pagal garsių dizainerių vardus. Jos kūną dengia ne didelėmis raidėmis rėkiantys užrašai: „Prada“, „Chanel“, „Gucci“. Ji vertina kuklumą ir nuoširdumą.
Vaikų psichologiją studijavusi, dabar – Vilniaus pedagoginiame universitete andragogikos (suaugusiųjų mokymas – red.) mokslus tęsianti A.Jasaitytė nori padėti kitiems. Ji jau mato savo būsimojo darbo kontūrus: „Laimės ir sėkmės receptas – ne išorinis grožis. Aš sukausi grožio industrijoje, todėl žinau, ką kalbu.“
Pasitikėti savimi, kelti asmenybės vertę, save pažinti, propaguoti sveiką gyvenseną, padėti suvokti, kad drabužis privalo tarnauti moteriai, o ne moteris – drabužiui. Apie tokį darbą mąsto A.Jasaitytė.

Tiesa apie grožio industriją

„Kvailystė, kai beveik visose Lietuvos parduotuvėse didžiausias dydis 40-42, ir drabužiai pritaikyti tik barbėms, – neatsistebi gležna, liekna moteris. – Šiais laikais grožis iškreipiamas, jis tapo masinio vartojimo preke, jis – apgaudinėja. Naudojant kompiuterinę techniką išlygintos raukšlelės, paplonintas kaklas, išryškinti plaukai, akys. Žmonėms skiepijama klaidinga grožio samprata, ypač lengvai šia apgaule patiki paaugliai.“
Mados ir grožio industrija, neabejoja A.Jasaitytė, iškreipia pasaulį. Bręstančios merginos ima manyti, kad tik žurnalo viršelio herojė gali būti laiminga.
„Tiek daug šnekama apie numestus kilogramus, padidintas krūtis, tačiau slepiama, kiek tai kainuoja sveikatos, kiek sukelia psichologinių problemų. Mačiau daug nuostabių moterų, kurios, besistengdamos atitikti grožio standartus, alina savo kūną, sveikatą, suserga depresija. Baisiausia, kad jos apie tai tyli, slepia, nes mano, kad tai – normalu“, – kalbėjo viena garsiausių Lietuvos menekenių.

Su broliu bendrauja virtualiai 

 „Pinigai nėra blogai, tačiau jie – dar ne laimė. Ar mirties patale mes prisiminsime, kiek turėjome automobilių, kokiais drabužiais vilkėjome? Laimės akimirkos – tai tavo gyvenimo žmonės, įspūdžiai“, – įsitikinusi A.Jasaitytė.
Nejaugi Vilniuje, pakviesta į išskirtinius renginius, ji taip ir neapsivilko poros itin prabangių savo suknelių? Oi, ji net nepamena. Sutinka, kad gamta ją apdovanojo išoriniu žavesiu, grožiu. Tačiau nukerta: „Ne suknelė man suteikia pasitikėjimo. Pasitikiu savimi, kai atrandu kažką naujo, patobulėju. Apsivilksiu suknelę kartą, du. Ir ką?“
Aistė prisipažįsta: ji nenori būti vertinama dėl išorės, drabužių. Mylimas žmogus irgi neturėtų taip vertinti. Pagalvoja, ar mylės ją kitokią? Ne fiziškai gražią, o vilkinčią kukliu chalatu virtuvėje? Ji nemeluoja sau.
Krepšininko sesuo neatsako, už ką ji serga LKL finale – už „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“, kuriame žaidė jos brolis S.Jasaitis. A.Jasaitytė nusijuokia ir prisipažįsta, kad finalo nežiūri. „O brolį dažniau matau internete nei gyvai. Svarbiausia, kad sektųsi jam ir Lietuvos rinktinei“, – tarė Aistė.

Didžiausia svajonė – vaikas

– Aiste, nuspėju tavo reakciją, bet negaliu nepaklausti. Prieš metus man sakei: labai laukiu sužadėtuvių. Jos įvyko?
– Esu vis dar nesusižadėjusi, – juokiasi, greta čirškiant jos papūgėlei. – Nenoriu nieko karksėti. Bandau susivokti savyje. Viską nuspręs laikas, bet kol kas viskas gerai. Tik nėra sužadėtuvių ir vestuvių. Vyrai apie tai nelinkę garsiai kalbėti ir analizuoti. Mes, moterys, pernelyg sureikšminame detales.
– Ar nepasikeitė nuostata, kad vaikai – didžiausias stebuklas?
– Esu šeimos žmogus, vaikelis – mano didžiausia svajonė, bet turbūt tam dar ne laikas. Jis – visagalis ir viskas gali pasikeisti per akimirką. Tikiu, kad vaikai pasirenka tėvų sielas. Ir tikiuosi, kad man dar nevėlu.