AKTORIUS M. REPŠYS: GYVENIME SVARBIAUSIA – GYVENIMAS

"Aš pradėjau leisti sau klysti. Klaidos mus moko, klaidos yra būtinos. Aš pats atleidžiu sau savo klaidas", – sako aktorius Marius Repšys. Šiandien vyras save vadina laimingu, atvirai pasakoja apie kovą su depresija ir dalijasi ateities planais.

Nuo sporto prie vaidybos

Kaip sako pats M.Repšys, jo vaikystė buvo labai įvairi. "Negalėčiau sakyti, kad be galo sunki, bet buvo visokių momentų. Buvo periodas, kai skurdžiai gyvenome, miegojome ant grindų, utėlėti buvome. Paskui mūsų gyvenime atsirado patėvis, pradėjome geriau gyventi, buvo daugiau pinigų, bet vis tiek kažko trūko. Vaikystė nebuvo nei labai sunki, nei labai lengva – joje buvo visko", – savo vaikystės dienas vertina aktorius.

Gražiausias jo vaikystės atsiminimas – laikas, kai mama vakarais migdydavo savo sūnus. "Su mama iki vėlumos gulėdavome ir žaisdavome, ji sekdavo pasakas. Tai yra pirmas dalykas, kuris šauna į galvą pagalvojus apie gerąją vaikystės pusę", – dalijasi M.Repšys.

Aktoriumi Marius norėjo tapti nuo paauglystės. "Stebėdavau Dainių Kazlauską, tuo metu kaip tik mama buvo su juo susipažinusi – ir mane supažindino. Paskui žiūrėdavau Šapro laidas, "Pagauk kampą", užsienietiškas laidas, kovinius filmus ir visa tai norėjau pats daryti", – pasakoja jis.

Nepaisant šių svajonių, M.Repšys pasirinko sporto trenerio specialybę. "Bet įstojęs jaučiau, kad mano vieta ne čia, kažkas širdy kirbėjo. Iš kūno kultūros perstojau į aktorinį. Niekada negalvojau, kad man patiks teatre vaidinti, visada maniau, kad būsiu kino aktorius, bet yra atvirkščiai", – šypsosi aktorius.

Pabaigus studijas, įsitvirtinti kaip aktoriui iš pradžių nesisekė. M.Repšys sako, kad tokia yra gyvenimo realybė. "Taip nebūna, kad baigi studijas ir visur esi reikalingas, visiems įdomus. Turi nemažai darbo įdėti, kad taip atsitiktų. Turi aukoti savo laiką su draugais, šeima. Nėra vieno recepto, kaip elgtis, kad pabaigus bet kokias studijas tave paimtų į svajonių darbą ar iškart užimtum kokį nors svarbų postą", – svarsto pašnekovas.

"Mano gyvenime lūžis buvo Oskaro Koršunovo spektaklis "Išvarymas". Visiškai atsitikinai ten pakliuvau, gavau vandalo vaidmenį ir man pavyko jį sukurti. Parodžiau, kad ir aš galiu kažką sukurti. Nuo to laiko, galima sakyti, prasidėjo mano karjera", – tęsia jis.

Nebegyvena personažais

M.Repšys daug širdies įdeda į visus savo kuriamus vaidmenis. "Neturiu vieno brangiausio – visi mano vaidmenys yra labai brangūs. Repetuojant spektaklį visi aktoriai ir visa kūrybinė komanda tam paskiria daug laiko, daug energijos – tai negali būti nebrangu. Jeigu spektaklis tau yra nebrangus, reikėtų galvoti apie tai, kaip keisti specialybę", – netuščiažodžiauja jis.

Vieni aktoriai sako, kad gyvena nuolatos galvodami apie teatrą ir sukurtus vaidmenis, antri – kad tai yra darbas, kaip ir visi kiti: po spektaklio ar filmavimo nusivalai grimą, uždarai duris ir grįžti į savo pasaulį. M.Repšys veikiausiai priklauso trečiai aktorių kategorijai.

"Būčiau kur nors per vidurį. Tai tikriausiai ir yra aktoriaus profesionalumo klausimas, nes tu sukuri kažką ir iš karto pamiršti tai. Gyventi personažais nėra labai sveikas požiūris. Kažkada, kai studijavau, kai tik pradėjau vaidinti, man irgi taip būdavo, labai susigyvendavau su personažais. Bet dabar ne tik vaidindamas, bet ir gyvenime vadovaujuosi logika, kad tai nėra teisingas kelias. Reikia tiesiog pamiršti, ką darei, ir vėl daryti iš naujo", – atvirauja aktorius.

"Tikrai būdavo, kai po "Išvarymo" ar po "Katedros" nemiegodavau naktį... Išmokau su tuo gyventi", – prisimena jis.

Stipri materija lūžta

Į klausimą, ar šiandien jaučiasi laimingas, M.Repšys atsakingai pagalvojęs atsako teigiamai. Aktorius neslepia, kad ilgai kovojo su depresija. "Negaliu pasakyti, kad galutinai ją įveikiau, nes yra vidiniai demonai, kurie bet kada gali pabusti. Tiesiog labai su tuo kovoju, labai bandau kabintis į gyvenimą", – dalijasi jis.

M.Repšys išleido knygą "Heraklis Nr. 4", kurioje atvirai pasakoja apie savo kovą. "Nesakysiu, kodėl knyga yra numeris 4, bet pasakysiu, kodėl Heraklis. Tokį vardą parinkau savo veikėjui. Kaip žinome, Heraklis yra pusdievis, kuris atliko dvylika žygdarbių, yra nepalaužiamas ir stiprus vyras. Mano atveju Heraklis palūžo. Knyga norėjau pasakyti, kad stipri materija gamtoje lūžta, o silpna – išgyvena. Kad ir koks kietas būtum, vis tiek ateis žiema, bus sniego arba liūtys tave nuplaus, o silpna nendrė atsiguls ant žemės po sniego apklotu ir atėjus pavasariui vėl atsities", – tiki aktorius.

Kad ir koks kietas būtum, vis tiek ateis žiema, bus sniego arba liūtys tave nuplaus, o silpna nendrė atsiguls ant žemės po sniego apklotu ir atėjus pavasariui vėl atsities.

"Nežinau, ar mano viešas kalbėjimas apie depresiją yra geras darbas, gal kitiems visai neįdomu. Bet esu įsitikinęs, kad su tuo susiduria labai daug žmonių, ir jie nežino, ką, esant tokiai situacijai, daryti. Aš ir pats nežinojau, ir mano žmona nežinojo. Per mano istoriją žmonės gali sau pasidaryti išvadas", – tiki M.Repšys.

Jis mano, kad Lietuvoje žmonės apie depresiją kalba per mažai. "Reikia kalbėti, kad tai netaptų uždrausta tema. Sutinku, apie tai kalbėti yra nepatogu, bet svarbu, nes tai yra apie mus, žmones, tai yra mūsų tautos ir visuomenės bendras reikalas", – neabejoja aktorius.

"Nieko keisto, kad mes dar prisibijome šios temos. Ne tiek daug metų turime nepriklausomybę, esame išsilaisvinę iš priespaudos. Juk anais laikais turėti vadinamąjį baltą bilietą – turėti dėmę visam gyvenimui. Tas šleifas velkasi dar nuo tada", – tiki M.Repšys.

Su tuo galima gyventi

Aktorius pripažįsta, kad daug metų gyveno balansuodamas tarp euforijos ir noro išnykti. "Dabar, kai žinau, kad yra tokie dalykai, su tuo susitaikiau. Bandau laviruoti, bandau suprasti, kas su manimi vyksta, stebėti aplinką. Su tuo galima gyventi – viskas  yra gerai. Čia gyvenimas nesibaigia. Svarbu, kad artimieji palaikytų, būtų gerai parinkti vaistai", – sako M.Repšys.

"Galbūt kai kuriuos vaistai paverčia neįgaliais dirbti, bet jei žmogus teisingai gydysis, gali gyventi visavertį gyvenimą", –  skuba pridurti.

Pradėjau leisti sau klysti. Klaidos mus moko, klaidos yra būtinos.

Sunku ne tik depresija sergančiajam – sunku ir jo artimiausiems, supranta M.Repšys. "Kartais padėti sudėtinga, tai yra labai individualus dalykas, to negali taikyti absoliučiai kiekvienam, bet aš manau, kad pajutus, jog kažkas negerai, reikia bandyti kalbėtis apie profesionalią pagalbą. Aš matau tik tokį kelią. Savigyda jokiais būdais neraginu užsiimti, tai gali privesti prie dar blogesnių padarinių. Ir savo knygoje sakiau, kad reikia kreiptis pagalbos", – pabrėžia jis.

"Mane išgelbėjo gera gydytoja – labai pasisekė. Daug prisidėjo šeima, artimieji", – vardija žmones, kuriems yra labai dėkingas.

M.Repšio artimieji suprato, kad jam reikia pagalbos, kai, kaip pats sakė, pradedėjo kliedėti apie nebūtus dalykus. "Tada artimieji suklūsta. Kol pats supratau, kad man kažkas yra negerai, praėjo labai ilgas laikas", – pripažįsta jis.

Idėjos romanui ir pjesėms

Šiandien aktorius gyvena netobulame pasaulyje. Jis tiki, kad perfekcionizmas veda prie savidestrukcijos. "Pradėjau leisti sau klysti. Klaidos mus moko, klaidos yra būtinos. Aš pats atleidžiu sau savo klaidas, manau, kad tai būtina daryti kiekvienam, nes proto ribas peržengiantis perfekcionizmas sukelia labai rimtų padarinių", – iš patirties žino jis.

M.Repšys turi daug veiklos. "Šiandien tikrai gyvenu daug kuo: repetuoju, vaidinu spektaklyje, filmuojuosi seriale, rašau, daug skaitau, būnu su šeima, sportuoju. Daug ką veikiu", – šypsosi jis.

"Manau, kad gyvenime svarbiausia yra gyvenimas. Jame svarbiausi santykiai su artimaisiais – mama, tėvu, broliu, žmona, vaikais, uošviais. O visa kita – teatras, knygos – yra nevertos tokių išgyvenimų, kiek aš kažkada dėl to išgyvendavau", – sako aktorius.

"Svajoju, kad galėčiau pailsėti, išleisti dar ne vieną knygą. Svajoju su žmona išvažiuoti į Tailandą ar kitą šalį, kur šilta. Tokios paprastos mano svajonės. Visada svajoju ir žinau, kad svajonės pildosi, todėl svajoti yra verta", – neabejoja jis.

M.Repšys jau galvoja apie antrą knygos "Heraklis Nr. 4" dalį. "Dar norėčiau parašyti pasakų, jei pavyks. Turiu pradėtą istoriją, kuri galbūt virs romanu. Turiu idėjų pjesėms. Siužetai ateina iš fantazijos, iš patirčių. Bet jei nepavyks įgyvendinti šitų idėjų – labai dėl to neišgyvensiu, o jei pavyks – bus labai smagu", –  savęs į ateities planų rėmus nespraudžia M.Repšys.