Šalčiausiame kontinente per metus vidutiniškai išsilaipina tik 28 tūkstančiai žmonių: tiek, kiek per dieną apsilanko viename Niujorko „McDonaldo“ restorane

ieta, kur žmogui nėra ką veikti, stulbina natūralumu, galybe ir grožiu. Taip penktąjį pagal plotą žemyną Pietų ašigalyje apibūdino bendrovės „Davi“ vadovas Deividas Vabuolas. Po jį sužavėjusią Antarktidą vaikščiojusį vyrą labiausiai nustebino griežtas reikalavimas: be guminių batų – nė žingsnio.

Suplanavo prieš metus

Vilnius-Amsterdamas-Majamis-Buenos Airės-El Chalten-El Calafate: taupydami laiką Deividas su draugu bei kolega Aurimu Vaitkevičiumi pakeliui nenakvojo, nors kelionė truko 48 valandas.

„Ten keliauti moterims būtų labai sunku“, - įsitikinęs 33 metų vyras. Argentinoje prie jų prisijungė JAV gyvenantis draugas Donaldas Rakevičius. Grįžtant per Majamį, į JAV kurortinį miestą atvyko pailsėti žmonos.

Kelionę į Antarktidą JAV gyvenęs lietuvis suplanavo prieš dvejus, o Deividas bei Aurimas – prieš metus. Vėliau kelionės kaina pastebimai išauga.

„Ilgai klausiausi draugų pasakojimų apie Antarktidą, tačiau iš pradžių ten vykti nesirengiau, ketinau slidinėti. Bet paskutinę akimirką, kai jau buvo užsakyti kambariai, slidinėti neišvykome“, - būtent po nepavykusios kelionės Deividas pasižadėjo, kad tikrai keliaus į Antarktidą.

2006 metais Antarktidoje išsilaipino tik apie 28 tūkstančius žmonių. Deividas šyptelėjo: tiek žmonių per dieną apsilanko geroje Niujorko vietoje įrengtame „McDonaldo“ restorane.

Ekstremali kelionė ledynu

Iš JAV atskridę į Argentiną ir toliau vykę vietos avialinijomis lietuviai vos nepaliko lagaminų. „Iš pradžių juokęsi iš dviejų paknopstomis bėgančių vyrų, po pusvalandžio, lėkdami iš vieno terminalo į kitą, atrodėme panašiai. Skrendant vietos avialinijų lėktuvais lagaminus reikėjo pasiimti, persinešti į kitą terminalą, iš naujo užregistruoti ir vėl atiduoti bagažą, nors buvome užsiregistravę iki paskutinio kelionės taško“, - prisimena D.Vabuolas.

Argentinoje didelį įspūdį padarė piečiausia dalis - Patagonija, Andai. El Chalteno miestelyje lietuviai užsisakė du žygius, vieno jų metu pasiekė Fitz Roy viršūnės papėdę prie Laguna de Los Tres. Įsiminė ir ekstremali kelionė Perito Modeno ledynu prie El Calafatės.

„Gyvenvietė priminė apleistus sovietinių laikų kolektyvinius sodus. Internetas - brangiausias Argentinoje, jie gyvena tik iš turizmo“, - iš El Calafatės keturias valandas lietuviai vyko garsiuoju 40-uoju Argentinos keliu iki nedidelio miestelio, kuris, pradėjus konfliktuoti dėl žemių su Čile, argentiniečių paskubomis buvo įkurtas prieš 22 metus.

Verta investuoti į drabužius

„Sumokėjome ir po to beveik nieko nereikėjo daryti“, - turistų žygiams parengtame ekspediciniame laive „Explorer“, pasak D.Vabuolo, maitinama, girdoma, rengiamos programos.

10 dienų trunkanti kelionė nuo piečiausio Argentinos miesto Ushuaia iki Antarktidos ir atgal daugiau nei 250 kartų iki šio žemyno plaukusiu laivu pigiausiai kainuoja 4600 dolerių. Kelionė Marco Polo vardu pavadintoje kajutėje, esančioje greta kapitono kajutės, su DVD, garso grotuvais, keliais displėjais bei voniomis kainuoja 9 tūkstančius dolerių.

„Vos įlipę į laivą lietuviai užsiklijavo specialius lipdukus ant kaklo, kurie reguliavo vestibiuliarinį aparatą. Tačiau kartais nepadeda net ir šie vaistai. – Tikėjomės ekstremalių pojūčių, 15 metrų aukščio bangų, tačiau šį kartą jos tebuvo 5-6 metrų.“

1969 metais suomių pagamintame, Liberijoje registruotame moksliniams darbams pritaikytame laive plaukė 100 keliauninkų ir 66 įgulos nariai. 72,86 metrų ilgio laivas vasarą plaukioja į Šiaurės ašigalį, Aliaską, taip pat į Amazonę. Nuo atokiausios Argentinos vietos iki Antarktidos plaukė apie 1000 kilometrų.

„Oras keitėsi kas keliasdešimt minučių, todėl tokių kelionių metu labai svarbi apranga, - Alytuje gimęs ir dabar Palangoje gyvenantis vyras džiaugėsi Kauno prekybos centre specializuotoje parduotuvėje pirktais apie 2500 litų kainavusiais nuo vėjo, drėgmės, šalčio apsaugančiais drabužiais bei avalyne. – Esi kaip svogūnas: pirmasis lukštas - neperpučiamas ir nešlampantis, po to - šiltas vidurinysis sluoksnis ir galiausiai drėgmę bei prakaito kvapą sugeriantys merino vilnos apatiniai.“

Vieninteliai iš Rytų Europos

„Pirmieji gyvybės ženklai – albatrosai“, - iki 5 metų amžiaus nė karto ant žemės nenutupiantys ir ore gyvenantys paukščiai, svyravimas denyje, paskaitos bei filmukai apie gamtą, gyvūniją D.Vabuolui ir jo bendrakeleiviams buvo pirmieji kelionės įspūdžiai.

Laivu plaukiantys 18 valstybių žmonės stebėjosi, kad į Antarktidą vyko nedidelės šalies, Lietuvos, atstovai: jie buvo vieninteliai keleiviai iš Rytų Europos.

„Turbūt brangiai užmokėjote už orą“, - juokėsi „Explorer“ kapitonas. Penkias dienas oras ir matomumas buvo puikus.

„Į dvi dalis iki 30 metrų aukščio iškylančių ir tirpstančių ledynų padalytas ežeras, - kelionės metu mėgstantis fotografuoti verslininkas padarė daugiau nei 2000 nuotraukų. – Slenkantys debesys. Akinantys ledynai. Nėra augmenijos, žalumynų, augalų, žiedadulkių. Skaidru, švaru, oras tarsi distiliuotas.“

Užplaukė ant ledkalnio

Iš „Explorer“ į žemyną ar saleles tarsi vandens taksi persikeldavo su vienu iš dešimties greitaeigių guminių katerių „Zodiac“. Pagrindiniai 1820 metais grupės keliautojų atrasto žemyno gyventojai – pingvinai. Jie – kelių rūšių, gyvena kolonijomis ir nebijo žmonių. Verslininkas stebėjosi, kaip kantriai, nedideliais žingsniukais imperatoriškieji pingvinai eidavo poruotis už 100 kilometrų. Po to grįždavo atgal.

„Banginiai, delfinai, ruoniai, pingvinai, - nuotraukas kompiuterio ekrane komentavo D.Vabuolas. – Jūrų leopardas, atvykęs į „barą“, ir pagriebęs auką, – pingviną. Prie kiekvieno paplūdimio plaukioja po 2-3 leopardus.“

Deividas juokėsi, kad nė viename filme bei nuotraukoje nepajusi pingvinų tvaiko. Laivas sustodavo už kilometro, o priartėję prie salos keliautojai pajusdavo pingvinų išmatų kvapą, kurio tarsi vištidėje ar zoologijos sode nenustelbdavo net grynas oras ir šaltis. Vyras džiaugėsi, kai jam pavyko nufotografuoti itin retą baltąjį pingviną.

Vieną naktį malonius įspūdžius pakeitė ekstremalios akimirkos: laivas užplaukė ant ledkalnio.

Ukrainiečių samanės neparagavo

Kelionės metu oro temperatūra siekė 5, vandens – apie 2 laipsnius šalčio. Vis dėlto atsirado drąsuolių, tarp jų ir į Monblaną įkopęs Aurimas, kurie pūkštelėjo į ledinį vandenį.

Sausumoje visi privalėjo mūvėti guminius batus. Išvykdami iš žemyno šepečiais privalėjo kruopščiai nusiplauti batus, o laive juos įmerkdavo į dezinfekcinį skystį.

„Būtina laikytis švaros, nes įlipęs į pingvinų fekalijas bakterijas, patekusias ant batų, gali pernešti į kitą salą, guminius batus, - aiškino D.Vabuolas, - geriau plauti ir dezinfekuoti, prie jų mažiau kimba bakterijos. - O vienoje saloje gyvenantys pingvinai gali būti neatsparūs kitos salos bakterijoms.“

Turistai tikėjosi aplankyti ir Antarktidos pakraščiuose gyvenančius mokslininkus. Jų taikiniu buvo už simbolinę, vieno dolerio kainą, iš britų ukrainiečių nupirkta mokslininkų bazė.

„Ukrainiečiai – kaip broliai, linksmi, geraširdžiai, turi bariuką, verda samanę, - juokėsi Deividas. – Tačiau jie atsiprašė, nes tą dieną negalėjo mūsų priimti, nes kitas laivas atplukdė maistą, gėrimus, įrangą.“

Likimo ironija: į Antarktidą laivas pas mokslininkus atplaukia tik kartą per metus.