Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje atidaromoje parodoje "Galimas modernizmas" bus tiriamos Lietuvos moderniosios architektūros kūrimo sovietmečiu ribos.
"Žodis "galimas" projekto pavadinime nurodo abejojimą kaip atviro ir kritiško tyrimo pagrindą, leistinumą, nes nagrinėjama valstybės užsakyta, suderinta, institucionalizuota kūryba. Taip pat galią, nes dėmesys koncentruojamas į reprezentacinę architektūrą, kurios atsiradimą lemia politinis klimatas", – apie penktadienį atidaromą parodą skelbia ŠMC.
Kaip tyrimo objektas pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai: Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas Mačiulis, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas. Jų kūryba padarė įtaką XX a. antros pusės Lietuvos architektūros tendencijoms ir nacionalinių meno bei kultūros institucijų tapatybei.
Pasak parodos rengėjų, šių architektų savarankiško kūrybinio kelio pradžia sutapo su chruščiovinio "atšilimo" pradžia ir išskirtine situacija, susiklosčiusia architektūros srityje. Natūralus prieškario modernizmo idėjų tęstinumas buvo nutrūkęs, o įdiegta stalinistinio neoistorizmo stilistika architektūroje nebeatitiko sistemos tikslų. Daliai vyresniųjų kolegų baigiantis karui pasitraukus į Vakarus ir vykstant sparčiai urbanizacijai, vietos projektuotojų poreikis buvo stipriai išaugęs.
Architektūrą atnaujinti siekiantiems jauniems architektams atsivėrė galimybės projektuoti išskirtinius visuomeninius pastatus. Sovietmečiu Vilniuje iškilę ir iki šiol funkcionuojantys teatrai, parodų rūmai, kultūros centrai – buvę Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC), Operos ir baleto teatras, Nacionalinis dramos teatras – tapo juos projektavusių architektų kūrybos aukštumas ir modernios kultūros formas reprezentuojančiais pastatais.
Parodoje nagrinėjamos naujumo bei nacionalinio tapatumo priešpriešos ir dermės sovietmečio Lietuvos architektūroje, kvestionuojama kūrėjų vieta totalitarinėje sistemoje, gilinamasi į jų sąsajas ir santykius su politine galia. Taip pat dokumentuojami architektų įkvėpimo ir įtakų šaltiniai, informacijos gavimo ir naudojimo principai.
Kaip teigia ŠMC, tiek į Lietuvos architektūros lauką, tiek ir atskirų autorių kūrybą žvelgiama kaip į daugialypį fenomeną, kuriam būdingi realumo ir fiktyvumo, vidaus ir išorės, atvaizdo ir erdvės, estetikos ir ideologijos sąsajų, inversijų, mutacijų paradoksai.
Naujausi komentarai