Gintaras ir Mindaugas Bendžiai visai neįsižeidžia pavadinti broliais šaunuoliais. Kol kiti ironizuoja ar plaka gandų kokteilius, prodiuseriai skaičiuoja platininius ir auksinius diskus bei reguliariai nuvalo dulkes lentynos su apdovanojimais – tikro pop muzikos altoriaus.

Atrodo, kad brolių Bendžių arogancija, apie kurią sklando sultingos legendos, galima rimtai abejoti. Susitikimo datą teko koreguoti kelis kartus dėl vienintelio dalyko – Mindaugui praėjusią savaitę gimė sūnus, tad džiaugsmai ir rūpesčiai jauną tėvą įsuko visu smarkumu.

Vyresnysis Gintaras kalbėdamas nuglaistydavo kiekvieną sakinį, bet labiau priminė diplomatą nei pasipūtusį veikėją.

„Dirbdami šioje srityje žvaigždžių liga perserga visi – vieni sunkesne, kiti lengvesne forma. Nebuvome išimtys. Kai sėkmės sulaukia vienas, po to antras, trečias projektas, gali greitai pamanyti, kad esi visagalis“, – šyptelėjo M.Bendžius.

Į pašaipas – šaltai ir abejingai

Muzikinius apdovanojimus broliai vadina vienadieniu džiaugsmu ir dėl raudonų kilimų nealpsta. „Labiau vertiname auksinius ir platininius diskus“, – aiškino M.Bendžius.
„G&G Sindikato” Bendžiams dedikuota daina ir Andriaus Mamontovo pareiškimai apie juodai užknisusį „popsą“ broliams nesutrukdė ramiai miegoti naktimis. „Neretai mus bando provokuoti: „Ar žinote, ką apie jus sakė tas arba anas?“ Sakė, tai sakė. Nereikia susireikšminti – pakalbėti arba sukurti dainą galima apie kiekvieną“, – nukirto Mindaugas. „Bet ne apie visus kuria“, – patenkintas atsilošė Gintaras.

Ištakose – ir Lietuvos radijas

Pašaukimą suktis pramogų versle Plungėje gimę ir užaugę broliai atrado 1994–ųjų pabaigoje su bičiuliu įkūrę grupę „Trumpas sujungimas“. „Lietuvoje turbūt buvome pirmoji juodojo humoro grupė, turėjusi savo televizijos laidą. „Radioshow“ pasirodė truputį vėliau. Buvo įdomūs laikai, nestigo juokingų dalykų“, – prisiminė G.Bendžius.

Anksčiau jam teko padirbėti jaunimui skirtos laidos vedėju Lietuvos radijo antrojoje programoje. O M.Bendžiaus apšilimas vyko Kretingos kabelinėje televizijoje ir roko klube Palangos kurhauze, iš kurio dabar likusi tik pelenų krūva. Prodiuserių dueto karjera startavo su grupe „Junior“, o Bendžių įgyti diplomai atsidūrė giliai stalčiuose.
Santykių su tėvu nekomentuoja

Apie tai, kad pagal profesiją yra agronomas, Mindaugas neprisimena netgi pjaudamas žolę kieme. Gintaras baigė pedagogikos ir istorijos studijas Vilniuje. „Dabar turime „Cactus“ mokyklą vaikams. Esu lyg ir direktorius. Savotiškai sugrįžau prie pedagogo ištakų“, – juokėsi G.Bendžius.

Aukštojo mokslo abiems siekti nebuvo galimybių. „Tėvams išsiskyrus mama liko viena. Pats pasirinkau mokslus arčiau namų, Kretingoje. Ne taip jau svarbu buvo, kokią specialybę įgysiu“, – dėstė Mindaugas.

Paklaustas apie santykius su tėvu jis išsyk pasisuko į brolį: „Kaip reikėtų įvardyti?..“ „Tai asmeniniai dalykai, tegu jie ir lieka tik mums“, – paskubėjo užgesinti temą Gintaras.

Legenda grįžo bumerangu

Gandų apie kompanijos „Cactus“ savininkų troškimą kontroliuoti kiekvieną savo prodiusuojamų atlikėjų žodį ir žingsnį vis pasigirsta. Klausimas apie tai, ar išties atlikėjos negali pastoti be Bendžių žinios, – vis dar žurnalistų mėgstamiausiųjų viršūnėje.

Jį išgirdęs Mindaugas šypsosi ir primena grupės „Junior“ istoriją: „Buvo pasirinktas specifinis įvaizdis, sukurta legenda apie atlikėjų sutartis. Nors tai tebuvo žaidimas, o grupės seniai nebėra, žmonės vis tiek klijuoja įvairiausias etiketes, net jei jos nesuderinamos nei su galiojančiais įstatymais, nei su sveiku protu. Tai būdinga visam pramogų verslui. Storą odą užsiauginti čia yra privalomas dalykas“. Gintaras mestelėjo lakonišką rytietiškos išminties perlą: „Šunys loja, o karavanas eina.“

Gandai dovanojo ir anekdotų. Per vieną „Junior“ koncertą prie Mindaugo priėjęs pilietis su užuojautos natomis balse puolė teirautis, ar labai juos spaudžia Bendžiai: „Mums kalbantis visi aplinkui lūžo juokais, o aš pats per gerą pusvalandį sužinojau daug įdomaus apie save su broliu“.

Biure dviese neankšta

Bendžiai dalijasi vieną kabinetą. Jame – daugybė prizinių statulėlių ir diskų šlovės galerija. Nekalbadienių darbe būna retai. „Jei ne bendra veikla, turbūt būtume idealiausi pasaulyje broliai“, – nusijuokė Mindaugas.

Vyresnio žodis dažniau būna lemiamas? „Išdiskutuojame bendrą sprendimą. Kelių metų skirtumas atšventus trisdešimtmetį jau nieko nebereiškia. Esame skirtingi žmonės, bet papildome vienas kitą. Gintaras ramus, nuosekliai apgalvojantis veiksmus, o aš emocionalus, dažnai spontaniškas. Tas mišinys turbūt yra mūsų stiprybė“, – samprotavo M.Bendžius.

„Algirdas ir Kęstutis visą šalį kadaise valdė. Kartu dirbantys du broliai – nieko ypatingo nei versle, nei kitose srityse“, – beveik Alfredo Bumblausko tonu apibendrino G.Bendžius.

Apie ką jie svajoja

Abu norėtų sulaukti dienos, kai jų prodiusuojamas dainininkas ar grupė išplauks į plačius pasaulio vandenis. „Tikiuosi, kad po 20 ar 30 metų dirbsiu tą patį darbą. Ką gali žinoti – galbūt žmogus, kuris taps ryškia žvaigžde, gimė šiandien?“, – spėliojo M.Bendžius.

G.Bendžius svajoja išėjęs į pensiją nuosava jachta maišydamas tolimas jūras. „Esu aistringas žvejys. Dar reikia pagauti savo gyvenimo žuvį“, – šyptelėjo prodiuseris.
M.Bendžius romantiškuose planuose piešia didelę sodybą ant ežero kranto ir nuosavą šunų veislyną, bet tikrąja pilnatve vadina šeimą: „Jei atrodo banalu – tebūnie, bet visos mintys sukasi apie artimus žmones, jų laimę ir sveikatą. Kristupo atsiradimas man yra tikras stebuklas.“ Grįžęs namo ant rankų sūnų  supa ir brolis Gintaras – prodiuserio ir jo draugės namuose krykštauja pustrečių metukų Herkus Mantas.

Broliai neslėpė, kad siekti asmeninių santykių harmonijos dėl „parduotų“ vakarų ir švenčių yra sunkiau nei daugeliui jų pažįstamų: „Prireikia rimtų kompromisų. Ne kiekvienai moteriai toks gyvenimas atrodytų žavus – be Kalėdų arba Valentino dienos romantikos. Esame tarsi jūreiviai.“

Popsas dar neužkniso

Brolių Bendžių vadovaujama prodiuserinė kompanija „Cactus“ greitai švęs dešimties metų jubiliejų. Lietuviškos muzikos padangei padovanoję visą krūvą popšviesulių Bendžiai tvirtina, kad atlikėjų kalvėje visad jaučiasi lyg žuvys vandenyje: „Dar neteko eiti į biurą sukandus dantis. Darbas teikia didelį pasitenkinimą, jaučiame azartą.“