Džiazo pianistas ir muzikos mokytojas Rolandas Babraitis šypsosi: "Oi, bent kol kas jos aš neparduosiu – tai malonumas sielai. Be to, su ja nugyvenome panašų amžių."

Išlydėjo su ašaromis

Rolandui šiandien 48, jo automobiliui "GAZ M21" – 43 metai. "Tai buvo pirmasis už savo lėšas įsigytas automobilis", – 1997-ųjų vasaros, kai jis grojo vienoje Klaipėdos kavinių, kaunietis muzikantas turbūt nepamirš visą gyvenimą.

Iki to laiko važinėjęs uošvio "Moskvič", pagal skelbimą "Klaipėdos" laikraštyje jis už 8000 litų nusipirko įspūdingą rusišką automobilį. Buvęs autobuso vairuotojas naują pirkėją dar pamokė važinėti, nes "GAZ" turėjo tik tris prie stiprintuvo neturinčio vairo įtaisytus bėgius.

Tai buvo pirmoji ir paskutinė senų žmonių mašina, kurią močiutė prie vartų išlydėjo su ašaromis akyse.

"Man labai patinka jos dizainas, – neslėpė R.Babraitis. – Kalbama, kad jį rusai nukopijavo nuo 1956 metų "Buick" modelio. Kaip "Moskvič" – nuo "Opel", o ZAZ – nuo FIAT."

Nuo tos dienos R.Babraitis savo "Volga" daugiau nei dvejus metus važinėjo kiekvieną dieną. Dabar ji – pramoginė vasaros savaitgalių mašina.

Rekomendavo pilti "š"

"Dažytojas padaugino pigmento", – šypsosi Rolandas, prakalbęs apie žydrą spalvą. Šio modelio "Volgos" buvo gaminamos juodos, baltos, dar pilkos ir itin retai rudos spalvos.

Intensyviai važinėjant važiuoklę reikėdavo taisyti maždaug kas tris savaites. Dabar mašiną R.babraitis paskutinįkart tvarkė prieš trejus metus. Muzikantui nebuvo lengva rasti senos kartos automobilių meistrų – jaunimas nemoka ir tingi ilgai vargti prie "Volgos".

Po stipraus lietaus reikia lįsti po mašinos dugnu ir patepti 12 detalių: rusiškas "stebuklas" turi daug rūdijančių vietų.

Galiniais ratais varoma mašina galinga it visureigis: 2,3 litro talpos variklis žiemą kaime pas draugus padėjo užvažiuoti į aukštą kalną. "Tris savaites čia neužvažiavo nė viena lengva mašina", – pasakojo Rolandas.

Tačiau šimtui kilometrų sena mašina kažkada išnaudodavo iki 15 l benzino.

"Pilk visą š... – juokiasi kartodamas vieno gero meistro žodžius R.Babraitis, – ir tavo mašina važiuos ilgai. Dabar naudoju kokybišką tepalą, bet kur gauti prasto kuro? Bijau, kad sudegs vožtuvai."

120 km/val. greičiu

"Volgos" benzino bako talpa – 60 litrų. Tačiau skalė funkcionuoja prastai: kartais rodo, kad bakas pilnas, po to – kad tuščias, po to vėl kad pilnas. Tačiau, šypsosi Rolandas, padeda viena gudrybė. Jis palaukia, kol nustos teliūškuoti benzinas ir, it tikrindamas tepalą, įkiša nuvalytą matuoklį, pasižiūri, kiek liko degalų.

Žieminės "GAZ M21" padangos nesiskiria nuo vasarinių, joje nėra saugos diržų, kondicionieriaus, klimato kontrolės, langus reikia atsidaryti pačiam, mašina nėra manevringa, sukasi itin dideliu kampu, atsargumo dėlei reikia vežiotis kelis komplektus dirželių, aušinimo skysčio (užkaitusio skysčio perteklius išbėga), įrankius, kėliklį, o rekomenduotinas greitis – 70 km/val.

"Maniau, kad ji išsiskės ir į šonus išlakstys skardos", – kvatojosi Rolandas prisiminęs, kaip prisikrovęs pilną mašiną muzikos instrumentų autostradoje pabandė važiuoti 120 km/val. greičiu.

Viduje minkšta ir patogu

Po ilgų paieškų R.Babraitis "Volgoje" kasetinį magnetofoną pakeitė pamažu įšylančia lempiniu originaliu "GAZ" montuojamu radiju. Tiesa, kažkodėl džiazistas gali klausytis tik... "Pūko" radijo: "Todėl važiuoju pradaręs langą tyloje. Idealiausiai joje skambėtų ketvirtojo penktojo dešimtmečio džiazas."

Aplinkiniai lenkia, signalizuoja ir šypsodamiesi rodo pakeltus nykščius. Rolandas patenkintas, kad "Volga" nesulaukia piktų replikų ir vardija jos privalumus.

"Per duobes ji važiuoja minkštai, mano mama linguoja tarsi fotelyje, – pasak Rolando, mašina turi ne tik amortizatorius, bet ir linges, o sėdynės – su spyruoklėmis. – Priekyje įrengta ištisinė sėdynė, tačiau ten važiuoti trims uždrausta. Gale lengvai įsitaiso keturiese, o seniau į koncertą važiuodavome keturiese susikrovę būgnus, bosinę gitarą ir kitus instrumentus."

"Volgos" komplektacijoje yra ir kilimas. "Persiškas", – juokiasi R.Babraitis. Mašinoje patogu buvo likti nakčiai: nuleidęs sėdynę 184 cm ūgio vyras išsimiegojo tarsi fotelyje.

Dalyvauja ralyje

"20 mm storio švediško plieno skarda nė neįsibrėžė, tik vos pasislinko piršto storumo varžtai, – prisiminęs vienintelę avariją Rolandas šypsojosi. – O iš paskos į mano "Volgą" įvažiavusi "Audi 100" atrodė baisiai. Iškrito bamperiai, radiatoriai, priekis sulinko."

Rolandas labai nemėgsta nekultūringų, nerodančių posūkių, reikiamose situacijose kitų nepraleidžiančių ir įžūliai važinėjančių vairuotojų.

"Tie ereliai tegul išsinuomoja valandai Nemuno žiedą ir laksto, tačiau dažniausiai ten jie nieko nesugeba", – džiazo muzikantas labai mėgsta greitį, tačiau savo sugebėjimus demonstruoja tik dalyvaudamas ne su "Volga", o su "Ford Escort RS 2000", B lygio ralio varžybose.

Vežė jaunuosius

"Volgos" ratą R.Babraitis jau keitė: kėliklį, reikia pakišti ne iš šono, bet priekio arba galo. Papildomai reikia naudoti ir dvi trinkeles.

Mašinoje buvo ir speciali knyga-albumas su elektros, karbiuratorių ir kitomis schemomis, kurios itin praverčia meistrams.

"Niekis", – į Kauno Rotušėje stovinčius prabangius limuzinus mostelėjo užsieniečiai ir šypsodamiesi kėlė nykščius, rodydami į 1966 metų laidos R.Babravičiaus "Volgą". "Tąkart paprašytas draugų vežiau jaunuosius, – prisiminė Rolandas. – Tačiau šią mašiną pirkau ne verslui, bet savo malonumui."

Gal daugiau nei 2 tonas sveriančią sielai mielą "Volgą" Rolandas vadina ir mažybiniu vardu? Muzikos mokytojas nusikvatojo ir linktelėjo: "Taip – gazele."