Ar sunkus metalo dirbinys gali plazdenti lygiai kaip tų pačių rankų sukurtas piešinys? Taip, sako VDU meno oazės šeimininkai ir atveria savo duris metalo skulptoriui Edmundui Frejui.
Paroda "Ad volandum natus" VDU menų galerijoje "101" (Laisvės al. 53) – nuo sausio 22 d. 18 val.
"Geležies gabalas jam visad buvo it tikrovės fragmentas, jei ne žmogaus prigimties atspindys. Ką nusikali, tą ir turi iš savęs padaryta", – apie VDU galerijoje "101" atidaromos E.Frejaus darbų parodos "Ad volandum natus" ("Gimę skraidyti") autorių sako profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Lietuvoje bei pasaulyje žinomas kalvystės meistras ir skulptorius gimė Tauragėje, baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Šiandien gyvena Kaune ir kuria dekoratyviąją skulptūrą, mažąją plastiką, medalius.
E.Aleksandravičiaus žodžiais, E.Frejaus biografija – tai galynėjimosi su geležimi istorija. Todėl ir šio kūrėjo padaryti daiktai liudija du skirtingus dalykus: estetinę programą, kuri sunkiasi pro jo skulptūros formas, ir meistriškumą, estetinį žavesį atveriantį tik gebantiems perprasti lipdytos, išlietos ir kalvio rankomis bei įrankiais sukurtų skulptūrų skirtumus.
"Tos dvi plotmės viena kitą papildo. Viena tartum lengva ranka užsirašo konservatyvaus hiperrealizmo etiketę, o kita prašosi unikalaus, pasaulyje lygių analogų neturinčio meistriškumo pripažinimo, – sako profesorius. – Kai paveikslai bėgo nuo molbertų ir nuo šviežio tinko skliautų, kai dūlėjo skulptūros kanonai, o postamentai darėsi menu be skulptūrų, ir be formos apskritai; kai meno kūriniai darėsi pinigų investicijomis arba, priešingai, protesto įrankiais, E.Frejus žvalgėsi po pasaulį, skaitė geras knygas, žiūrėjo gerą kiną ir bandė gražiai padaryti daiktus: graviravo ir lipdė medalius, fotografavo, aštriai drožė pieštukus ir juos mikliai naudojo, bet svarbiausia – liko ištikimiausiai prisirišęs prie geležies."
Naujausi komentarai