Gyvenimas - kaip teatras. Jei taip nenutinka, jį savo rankomis kuria 1995-aisiais gražiausia vilniete išrinkta Asta Muralytė-Bakstienė.
Savotišku teatru tapo ir praėjusį savaitgalį dvare vykusios interjero dizainere dirbančios gražuolės ir verslininko Antano Baksčio vestuvės.
Lemtingas pirmasis įspūdis
„Tikiu minčių galia, - Asta įsitikinusi, kad pozityvios mintys pritraukia sėkmę, todėl stengiasi galvoti tik apie gerus dalykus. - Net apie savo vestuves artimiesiems pranešiau likus vos dviem savaitėms iki jų. Nenorėjau, kad kas nors anksčiau sužinotų."
Jos vestuvės buvo teatras, kuriame dalyvavo aštuoni žmonės. Jie buvo ir žiūrovai, ir aktoriai.
Į dangų paleisti oro balionai su palinkėjimais, du senoviniai limuzinai, prabangi dvaro aplinka, kurioje vestuvių dalyviai pasijuto kaip laiko mašina nukeliavę į praeitį, cilindrais pasipuošę vyrai, kamerinė aplinka ir karališkos manieros.
180 cm ūgio moteriai idealiai tiko aukcione pirkta paskutinioji Christian Lacroix kurta vestuvinė suknelė. O batelius nuotaka pirko vestuvių dieną.
„Tikiu, kad likimo knygoje mes užrašyti vienas kitam, - švytėdama kalba Asta. - Antanas prisimena kažkada Palangoje matytą vaizdą, kai aš, mano mama ir brolis fotografavomės prie tilto. Man tebuvo 13 ar 14 metų, jis manęs net nepažinojo! Tai buvo tik akimirksnio epizodas, bet jis, pasirodo, jam įsirėžė visam laikui."
Asta ir Antanas - abu žemaičiai. Ji - iš Plungės, jis - iš Skuodo, abu užsispyrę, abu matę ir karšto, ir šalto. A.Muralytė-Bakstienė nenorėjo kalbėti apie praeitį, bet prasitarė - per dešimt draugystės metų buvo visko, tačiau kai kas nesikeitė: abu negalėjo gyventi vienas be kito.
Turtas - ne koziris
Įdomus, išsvajotas darbas, mylimas žmogus, už lango - abiejų mėgstamos baltos spalvos automobiliai „Audi Q7" ir „Mercedes", prabangus butas su židiniu, draugai, baltas it pūkas samojedų veislės šunelis Aiši... Atrodo, nieko netrūko ir anksčiau, tad kam po dešimties metų draugystės prireikė vestuvių?
„Svarbu įteisinti santykius, - Asta ilgai renka žodžius. - Esu senamadiška. Vedybos - tai dviejų žmonių atsakomybė, kažkas išaukštinančio ir sudvasinančio. Ir kartu nuostabiai graži teatro premjera."
Atsiprašau už netaktą, bet klausiu: kodėl gražuolių mylimieji dažniausiai tik turtingi vyrai? Ar ilgakoję brunetę Antanas, sėkmingai dirbantis „Investicijų meno" direktorius, sužavėjo pinigų ir statuso galia?
A.Muralytė-Bakstienė tikina nežinojusi, jog A.Bakstys - turtingas vyras. „Prieš dešimt metų po kelių pasimatymų, į kuriuos jis atvažiuodavo prabangiu automobiliu, jam prasitariau, kad nereikia skolintis iš draugo arba nuomotis automobilio. Patariau būti savimi. Sakiau, kad aš žmogaus, o ne turtų vaikausi", - pasakoja Asta.
Seksualus interjero stilius
Bet Asta nesimaivo ir neneigia, kad ji vertina pinigus, nes jie suteikia laisvę, galimybę keliauti, skaniai pavalgyti, gerai jaustis, rengtis, kaip patinka: „Jei nieko nedarysi, tik sėdėsi rankas sudėjęs ir dejuosi - neuždirbsi. Netikiu, kai žmogus sako, kad jam nereikia pinigų. Tačiau nereikia būti jų vergu ir pamiršti kūrybingos savo prigimties. Verslas - taip pat kūryba. O man didžiausias atlygis - po metų ištarti kliento žodžiai, kad jis puikiai jaučiasi mano sukurtame interjere."
Koks jos interjero stilius? Jaukus, šiltas, seksualus... A.Muralytė-Bakstienė prikanda lūpą ir prunkštelėja: „Taip sakė draugai. Mano stilius - buduarinis. Kurdama interjerą vienišai moteriai pagal savo mėgstamą stilių neabejoju, kad ji susiras vyrą."
Bet kartais, nors pasiūlymas ir labai pelningas, ji atsisako kurti interjerą: „Jei skoniai skirtingi, jei nerandame bendros kalbos. Negyvai save užgraužčiau prastai atlikusi darbą."
Gyvenime A.Muralytė-Bakstienė neskiria kažkam aiškios pirmenybės. „Gyvenimą daliju į aštuonias dalis ir jos visos tarsi susisiekiantys indai turi būti vienodai užpildytos."
Asta nuoširdžiai džiaugiasi žmonių sėkme: „Tuomet man gera, gražu, aš - labai laiminga."
Diplominis darbas dar pravers
Ar grožio konkursų „Mis Vilnius", „Gražiausia pasaulio lietuvė", „Gražioji vilnietė" karūnų laimėtoja, konkursų „Queen of The World", „Mis Baltic Sea" dalyvė nepasiilgo podiumo, dėmesio? Purto ilgus juodus plaukus: „Ne. Tikrai ne. Pavargau nuo viešumo. Ir man labai patinka kurti interjerą. Tai - taip pat grožis."
Tačiau ne vienus metus interjerą kuriančios, po modelio darbo užsienyje sėkmingai dizaino studijas baigusios, maksimaliste save vadinančios Astos ir Antano buto interjerą Antakalnyje kūrė kolegė.
Šešių metrų aukščio lubos, didelės baltos dvivėrės durys, židinys, baltos ir auksinės spalvų barokinių formų baldai, inicialais AB išsiuvinėtos pagalvėlės (tokie pat inicialai papuošė ir stilingus, deimantais inkrustuotus vestuvinius žiedus), violetiniai apmušalai, fantasmagoriškas paveikslas, didelė nespalvota nuotrauka, antikvarinis laikrodis...
Ne, sako Asta, tai - ne prancūziškas, o klasikinis stilius, kurio nuotaiką ji kuria pati. Interjere ji mėgsta kontrastus.
Tačiau savo interjero dizaino diplominio darbo Indonezijos, Tailando ir Rytų tropinių šalių salynų tema Asta dar nepanaudojo: „Tai - ne svajonė, bet tikslas jį realizuoti nedideliame naujame mūsų name."
Kurtų ir išgyventų
Gražus kūnas ir graži siela. A.Muralytė-Bakstienė siekia tobulumo. Todėl kartais, dažniausiai artimiesiems žmonėms, ji būna tiesmuka. Bet tik norėdama, kad ir jie būtų tobuli. O ji pati ar jaučiasi tobula?
Oi, juokiasi, ne. Tačiau koketiškai užsispiria: „Neišduosiu savo minusų. Na, kartais mėgstu patinginiauti..." „Esi nekantri", - akimirkai užlėkęs į namus ir žmonos paklaustas, kokia blogiausia jos savybė, nusišypsojo A.Bakstys.
O aš, žvelgdamas į „Bang&Olufsen" garso sistemą, neištveriu nepaklausęs, ar ji galėtų, staiga pasikeitus likimui, gyventi už 1500 litų per mėnesį?
Asta neįsižeidė. Ji prisipažino, kad dažnai dėkoja likimui, nors pagalvoja, kaip ji ištvėrė daug jai gyvenimo skirtų sunkumų: „Tačiau jie leido pažinti ir atrasti save."
O tie 1500 litų? „Išgyvenčiau", - įsitikinusi Asta. Bet, neabejoja ji, tikrai nesėdėtų sudėjusi rankų, nedejuotų, o kurtų ir žengtų į priekį.
Naujausi komentarai