Dainininkė Judita Leitaitė net ir po baisios avarijos, kurioje prieš dvejus metus buvo sunkiai sužalota, dažnai į gyvenimą žvelgia per rožinius akinius. "Nuostabus oras! Kokia dar galėtų būti nuotaika?" – pokalbio pradžioje šypteli Judita.

Muzika: praėjus vos keliems mėnesiams po avarijos J.Leitaitė kilo į sceną dainuoti.

Žavisi sergančių stiprybe

Tačiau netrukus jos šypsena dingsta ir garsus mecosopranas švelniu balsu mėgina atsakyti į šimtus kartų girdėtą ir sau užduotą klausimą. Kas pasikeitė po laimingai pasibaigusios avarijos?

"Pabuvusi ligoninėje supratau, kad mano ankstesnės problemos buvo labai menkos. Dar labiau įvertinau gyvenimą ne tik žodžiais. Ką kalbėti apie chemoterapijos kursus kenčiantį žmogų, kuriam nėra blogo ar gero oro? Yra diena, kurią gyvendamas džiaugiasi kiekviena akimirka, nes nežino, ar sulauks rytojaus", – dėsto žinoma atlikėja.

Juditą stebina, iš kur žmonės, kovojantys su mirtimi, turi tiek optimizmo, ir kaip pavyzdį pateikia prieš dvejus metus mirusį kompozitorių Gintautą Abarių: "Mačiau jo pakilimus ir nusileidimus, bet žaviuosi jo stiprybe. Paskaitau vos mėnesį iki mirties rašytus jo optimizmu ir energija trykštančius elektroninius laiškus. Kartais atrodo, kad ne jis, o mes sirgome."

Pamena vairuotojų veidus

2010 m. sausio 29-ąją, kai nauju "Subaru", pirktu prieš metus, važiavo pailsėti į Druskininkus, kur sanatorijoje buvo užsisakiusi savaitgalio atsipalaidavimo programą, J.Leitaitė dabar pamena, tarsi tai būtų nutikę vakar: "Atsimenu, su kuo kalbėjausi telefonu, kaip sumėtė mašiną, kuri nuslydo į priešpriešinę eismo juostą, apsisuko... Pamenu net "Volvo" vilkiko vairuotojų veidus, o juk jie sėdi taip aukštai!"

Tądien Lietuvoje buvo itin prastos vairavimo sąlygos, kelius kaustė plikledis, todėl buvo daug avarijų.

Judita tik spėjo pagalvoti, kad netrukus bus didelis sprogimas. Ir po akimirkos pasigirdo stiprus trenksmas...

Ji stebuklingai liko gyva. Galima tik spėlioti, kas būtų buvę, jei nebūtų prisisegusi saugos diržo.

Avarijoje moteriai lūžo šeši šonkauliai, mentė, visiškai sumaitota dešinioji kulkšnis. Antros operacijos reikėjo laukti, nes J.Leitaitė turėjo atgauti jėgas ir valėsi jos plaučiai.

Šešios paros reanimacijoje

Sausio 29-ąją, savotišką antrąjį J.Leitaitės gimtadienį, dainininkei primena ir kitkas – kojoje įsuktas metalinis varžtas ir vis dar atakuojantis skausmas. Ypač drėgnu oru.

"Oi, kiek prigėriau vaistų nuo skausmo, – atsidūsta. – Bet jų vartojimą dabar smarkiai sumažinau."

Šešios paros reanimacijoje, mėnuo ligoninėje, dvi operacijos, reabilitacija ligoninėje Vilniuje, paskui – sanatorijoje Druskininkuose.

Judita dėkoja medikams, kurie iš Varėnos ją skubiai nuvežė į Vilnių. Pamena, kaip šnabždėjo gydytojai, kad sulūžę šonkauliai pradurs plaučius ir dainininkė užsprings krauju.

"Bet kad žinotumėte, kaip skauda lūžus šonkauliams! Nekart prašiau morfijaus. Ir labai bijojau, kad prarasiu balsą", – kalba dainininkė.

Negali avėti aukštakulnių

Po akimirkos dainininkė šypteli, prisiminusi vieną linksmą nuotykį iš ligoninės laikų. Ji gulėjo vienvietėje palatoje ir kankinama didelių skausmų pastebėjo, kad po lova ant žemės nukritęs mygtukas, kurį paspaudus iškviečiamas personalas.

"O jeigu mirsiu ir niekas neišgirs, pamaniau. Ir aš kad surikau iš baimės! Kai sulėkė personalas, supratau, jog balsas dar yra", – dabar juokiasi tai prisiminusi atlikėja.

Beje, dar tų pačių metų gegužės 9 d. Judita jau koncertavo. Šiaip ne taip buvo užkelta į sceną, avėjo šlepetes, bet kai uždainavo, atrodė, kad avarija tebuvo klaikus sapnas.

Tiesa, išėjusi iš ligoninės ilgai vaikščiojo su vaikštyne, nes lūžusių šonkaulių skausmas neleido naudoti ramentų.

"Vėliau su ramentais, net ir lydimai slaugės, apeiti namą prilygo žygdarbiui", – pasakoja ji. Ramentus dainininkė naudojo iki 2010 m. birželio, vėliau vaikščiojo pasiremdama lazda.

Jos viena koja buvo trumpesnė pusantro centimetro, todėl prireikė dar vienos operacijos, o įsuktas varžtas sujungė du sąnarius. Ir dar laukė daugybė fizioterapijos kursų, ilga reabilitacija, nes raumenys buvo atrofavęsi.

"Gaila, kad negaliu avėti aukštakulnių, – juokiasi J.Leitaitė. – Bet veidas liko be randų. Dievas mane išgelbėjo."

Sustiprino tikėjimą

"Kartais patys prisigalvojame daug nereikalingų rūpesčių, – po pauzės tęsia Judita. – Reanimacijoje dingo kitos problemos, nes mintyse buvo tik sveikata, vaistai nuo skausmo. Beje, dabar lengvai susileidžiu vaistus pati."

Po akimirkos dainininkė prisipažįsta, kad sunkiu metu labai svarbu kiekvienam žmogui turėti variklį. Tai suteikia optimizmo.

Koks jos variklis? Patyli ir po pauzės neslapukaudama vėl mini Aukščiausiąjį – Dievą.

Ne, ji pradėjo tikėti ne po avarijos. Tik džiaugiasi, kad buvo daug žmonių, kurie meldėsi už ją. Nelaimė tik dar labiau sutvirtino tikėjimą.

Dabar dar būtina valgyti gydytojų rekomenduotos šaltienos ir įvairių drebučių: maisto, kuriame daug kalcio – medžiagos kaulams.

Jau keliolika metų 24 dienas prieš šv. Kalėdas ir 40 dienų prieš šv. Velykas ji griežtai laikosi pasninko: nė lašo alkoholio, nevalgo mėsos.

"Anksčiau nesinaudojau ir liftu. Tik dabar jau sunku užlipti į aštuntą aukštą", – nusijuokia Judita.

Ji daug kartų dėkoja ištikimiems gerbėjams, kurie iš įvairių Lietuvos miestelių, kaimų siunčia jai kaulažolių tepalus ar "cikrinį" (tikrinį) medų.

"Esu už ekologišką virtuvę, smarkiai sumažinau visą mėsos racioną, – teigia J.Leitaitė. – Netikiu vitaminais. Geriau kuo daugiau natūralių produktų – organizmas pasiims, ko jam trūksta."

Klausyk, kol gyva

Už ką? Turbūt visi žmonės to klausia po nelaimės. Likimas? Puikybė? Blogas darbas?

"Mąsčiau apie tai ir aš, – linksi dainininkė. – Na, yra toks posakis. Užpakaliu bandžiau sėstis ant kelių kėdžių. Skubėjau neaišku kur, pervargau, nespėdavau atsigauti, vis dirbau ir dirbau."

Moteris pabrėžia, kad tik po avarijos suvokė, jog didžiausia laimė – dovanoti džiaugsmą kitiems.

Judita pamena koncertą Varėnoje, kai priėjo moteris ir prisipažino: norėtų, kad jai mirus skambėtų Justino Marcinkevičiaus poezija ir J.Leitaitės atliekamas Frédérico Chopino "Ruduo".

"Na, ne! Tokiai progai albumo neduosiu! Klausykite, kol esate gyva!" – tuomet atkirto Judita ir nusiuntė moteriai dainų albumą, kuriame buvo ir "Ruduo".

Koncertuos užsienyje

Jei norite nužudyti moterį, atimkite iš jos svajones ir iliuzijas. J.Leitaitė pakartoja garsų posakį ir prisipažįsta, kad net baisi avarija ir per ją dingę kai kurie "draugai" nesudaužė iliuzijų: "Dainuoju apie rožinį gyvenimą ir vis dar dažnai žvelgiu per rožinius akinius. Jei neturėsiu iliuzijų – negyvensiu. Bet scenoje galiu būti tokia, kokia būnu, kokia noriu, kokia esu. Galiu kentėti, verkti ir džiaugtis su savo klausytojais."

Dainininkė atskleidžia, kad netrukus laukia labai įdomus laikas.

Greitai ji koncertuos Dubline, paskui viename mylimiausių miestų Sankt Peterburge – Ermitažo teatre, o per baltąsias naktis – Stokholme.

"Labai myliu šį miestą. Senovines bažnytėles, gatveles, kurios aprašytos garsioje trilogijoje "Mergina su drakono tatuiruote", turiu net mylimą kavinę su vaizdu į Karalių rūmus", – sentimentų Švedijos sostinei neslepia moteris.

Dainininkė laukia ir alyvų žydėjimo, kuris jai asocijuojasi su tikru pavasariu: "Reikia išnaudoti nuostabias gyvenimo akimirkas ir jomis džiaugtis."

Kovoja su nemiga

Ji džiaugiasi ir ištikimos draugės Astos atneštomis knygomis, į mobilųjį telefoną pusbrolio Domo atsiųstomis pražydusių gėlių nuotraukomis, ir koncertais.

Pakylėta moteris gali būti draugijos siela, o jos pasakojimai užburia.

Anksčiau sūnus ir dukra, kai dar buvo mažesni, atsiguldavo šalia mamos iš abiejų pusių ir klausydavosi jos pasakojamų Selmos Lagerlöf romanų siužetų. Judita pasakodavo taip išraiškingai, kad dukra viena net bijodavo eiti į tualetą.

O baimė vėl vairuoti ar jau įveikta? "Negaliu visą laiką važiuoti troleibusu arba naudotis draugų gerumu. Tad nusprendžiau vairuoti. Visą laiką buvau savarankiška ir šįkart privalau įveikti baimę", – atskleidžia moteris.

Klausimas, ar ji gerai miega, užklumpa nepasirengusią. Judita nutyla, o po ilgokos pauzės prisipažįsta: "Pataikėte į skaudžiausią vietą... Po koncerto jaučiuosi pakylėta, nes gyvenu kartu su klausytojais. Po valandos, atrodo, griūsiu iš nuovargio, bet neužmiegu. Tiesa, vaistus nuo nemigos mažinu. Problema yra, reikės ją spręsti."