E.Mickevičienė drąsiai laužo visuomenės stereotipus, bet ilgisi švelnumo

Stilistė, verslininkė, menininkė Eglė Mickevičienė nusijuokia paklausta, ar visada atsiliepia geidulingu balsu: „Aha! Esu pamaiva ir koketė nuo vaikystės. Matyt, kalti Beždžionės metai.“

– Ar moteriška koketė vaikystėje galėjo būti berniukų gaujos atamane?

– Šeštoje klasėje mokytoja pasakė, kad esu moteriškiausia klasėje. Labai įsižeidžiau. Man nepatiko žodis „moteris“. Norėjau būti kieta atamane.

– Apie ką turėtų signalizuoti jūsų provokuojanti, rėkianti išvaizda? Tai – poza? Noras sulaukti dėmesio ar kažką paslėpti?

– Apstulbau sužinojusi, kad didžioji dalis visuomenės mane mato kitokią, nei esu.

– Įdomu - kokią?

– Psichikos ligonę, narkomanę, girtuoklę, pedofilę. Esu ramus, turintis savo nuomonę, nepataikaujantis ir prie kitų nesitaikantis žmogus. Bet Lietuvoje egzistuoja ribos, į kurias privalai įtilpti, standartai, kaip reikia elgtis jauniems ir suaugusiems.

– Girdėjau, vermutą geriate iš butelio.

– Geriu. Nors apsvaigt man pakaktų dviejų taurių. Stabdau save, nes alkoholizmas – blogis. Niekada negerčiau degtinės ir stipresnių gėrimų, nes imčiau krėsti nesąmones. (Juokiasi.)

– Pavyzdžiui, kokias?

– Galbūt atrodyčiau pernelyg tiesmuka, per daug įsilinksminusi. Nesu vakarėlių liūtė. Bet nemanau, kad atsipalaiduoti kartą per dvi savaites yra daug.

– Jūs – seksualioji Zodiako Skorpionė? Tokia tatuiruotė puošia jūsų petį.

– Aha, bet Skorpionės moterys skiriasi nuo vyrų Skorpionų. Vienos Skorpionės – piktos, įžeidinėjančios kitus žmones karjeristės. Tokių moterų nemėgstu, bijau. Esu kitokia: rami, šeimyniška, altruistė. Nepiktybinė.

– Ar tiesa, kad mėgstate aštuoniolikmečius?

– Aš patinku vaikinams, – koketiškai šypteli. – Nesu graži. Tačiau turiu moteriško šarmo, nesu kvaila, o tai patinka ne tik aštuoniolikmečiams. Ir ne tik vyrams.

– Kalbama, kad vienas jaunuolis buvo slaptas draugas, o internete pliauškiama apie neva mėgstamą Eglės frazę: „Aš mėgstu nekaltus berniukus.“

– Turiu daug draugų. O „to“ nedarau. Internetinių komentarų neskaitau, nes įsivaizduoju, ką lietuviai gali apie mane kalbėti. Atsitiktinis seksas? Geriau jau pažaisti su savimi, nei lakstyti į kairę ar dešinę.

– Jūsų pravardė Frėja – tai skandinavų vaisingumo, meilės, grožio ir erotikos deivė, ar ne?

– (Šypteli.) Man patinka Šiaurė. Esu iš tų retų žmonių, kurie nemėgsta saulės, vasaros.

– Atrodo, kad vaikystėje kažkas jus tiesiog privertė būti gera mergaite.

– Visada buvau gera. Nemaištauju, bet man neįdomi kitų nuomonė ir nepatinka šablonai.

– Kuriose kūno vietose esate įsivėrusi auskarų?

– Vienas mano auskaras – viršutinėje lūpoje, kitas – liežuvyje, dar keturi – nosyje. Iš bambos jau išsivėriau.

– Kiek jums metų?

– 39-eri. Bet apie metus jau nekalbu. Kažkada mama pasakė: „Dukryte, niekada nesakyk, kiek tau metų.“ Iš pradžių nesupratau, kodėl reikia slėpti metus. Tačiau sužinoję mano amžių daugelis pradėjo apkalbinėti: „Suaugusi moteris vaikšto į klubus, bendrauja ir su jaunomis merginomis bei vaikinais. Jai reikia sėdėti namie!“

– Jūs labai jaunatviška, ir figūra toli gražu neprimena keturių vaikų mamos. Ypatinga dieta?

– Daug metų kiekvieną dieną sportuodavau po pusantros valandos. Turėjau savo moterų grupę. Pastaruosius ketverius metus apsileidau. Gėda. Maistas? Labai gerai gaminu. Paragauju ir galiu bet ką pagaminti. Turiu Dievo dovaną. Neseniai grįžau iš Indijos. Valgydama jau jutau, kaip pagamintas tas patiekalas.

– Apie save sakėte, kad turite ne tik angelo sparnus, bet ir velnio uodegą. Paaiškinkite.

– Kartais noriu pasirodyti daug blogesnė. Draugai sako, kad esu pankė. Kartą dariau eksperimentą: prisiauginau blondinės plaukus, ilgus nagus ir pastebėjau, kaip smarkiai tai veikia vyrus. Bet tai – pigu!

– O kas yra brangu?

– Tuomet atrodžiau kaip tradicinė „Helios“ lankytoja. Seksualumas – tai ne blondinės plaukai ir ne krūtų dydis! Tai turi sklisti iš vidaus. Man labai seksuali moteris – juodaodė aktorė Whoopi Goldberg.

– Dėl ko labiausiai džiaugiatės?

– Kad išsilaisvinau. Kalbu apie vidinę laisvę. Nereikia to bijoti. Kai kurios moterys gyvena su nemylimu žmogumi ir bijo pasakyti, kad jaučiasi blogai, nori kažko kito, kitaip. Vidinė laisvė garantuoja šypseną veide. Dabar tai juntu ir aš. O apie vyrą manęs neklauskite. Aš nenoriu.

– Jūs tikite, kad vyras ir žmona gali būti ištikimi vienas kitam visą gyvenimą?

– Fiziškai – ne. Dvasiškai – taip. Dabar paprasčiau vertinama fizinė neištikimybė. Tačiau apie savo seksualinį gyvenimą nekalbu. Esu pamaiva, koketė. Ne meilė, bet aistra trunka trejus metus. Po to lieka pagarba.

– Toks jausmas, kad kažko ieškote ir nerandate.

– Turbūt. Man labai reikia ramybės. Gal todėl, kad trūksta šilumos?

– Jūs turite stabdžius?

– O, taip! Labai stiprų pareigos jausmą. Nuolat jaučiuosi už visus atsakinga – tokia mano karma.

– O kas atsakingas už jus?

– (Pauzė.) Visuomet galvojau, kad manęs niekas nemyli. Net vaikystėje, norėdama jausti tėvų meilę, prisigalvodavau nebūtų ligų.

– Jaučiatės vieniša?

– (Ilga pauzė.) Man visada atrodė, kad manęs niekas nemyli. Tik vaikai.

– Pasakėte kaip maža mergaitė, kuri laukia, kad kas nors ją apkabintų ir užmigdytų.

– Apie tai svajoju visą gyvenimą.

– Neseniai minėjote, kad skubate išpildyti savo svajonę – dainuoti. Dainuojate. Kas toliau?

– Dainuoti sutikau, kai „Žvaigždžių duetuose“ į porą pasiūlė Kofą. Džiaugiuosi – neapsirikau. Įrodžiau, kad turiu balsą ir nebijau dainuoti gyvai. Kas toliau? Dabar svajoju, kad kažkas mane prieš miegą pabučiuotų.

– Jūs išsiskyrusi?

– Ne, aš neišsiskyrusi. Tačiau manęs niekas nebučiuoja prieš miegą.

– Niekada neprašėte?

– Negalima prašyti tokių dalykų.

– Tuomet ko paprašytumėte iš gyvenimo?

– Nenoriu dar mirti. Nes tik dabar pradėjau gyventi.